Šiais metais lietuvių tauta mini garbingųjų savo sūnų S.DARIAUS ir S.GIRĖNO didvyriškos mirties 50-metį. Ta proga mes vėl skaitome jų neužmirštamą Testamentą, kad prisimintume, kas mums reikia įgyvendinti, kad paveldėtume ir mes Sparnuotų Lietuvių didį dvasinį palikimą, skirtą visiems jų tautiečiams.
MES SKRISIME Į LIETUVĄ! Tai pirmieji jų Testamento žodžiai. Trumpi, lakoniški, kuklūs. Per 50 metų šiuos žodžius jau yra pakartoję šimtai tūkstančių žmonių, kai sėdo į šiuolaikinius lėktuvus, oro lainerius. Tariant dabar tuos žodžius, nuvilnija vien džiaugsmo banga, kad greit išvys tėvynę, patirs kelionės romantiką. O tada jie buvo ištarti pirmą kartų istorijoje ir savo rizika, drąsa, užmoju prilygo vėliau ištartiems žodžiams "Mes skrisime į kosmosą!", "Mes skrisime į Mėnulį!"... Tai buvo begalinio ryžto, didvyriškos drąsos, negailestingo savęs aukojimo žodžiai...
LIETUVIŲ TAUTA LAUKIA IŠ SAV0 SŪNŲ IR DRĄSESNIŲ ŽYGIŲ. BŪTINAI REIKIA IR JOS SŪNUMS PRISIDĖTI PRIE BENDRO DARBO - TIRTI DAR MAŽAI ŽINOMAS ŽIEMIŲ ATLANTO VANDENYNO ORO SROVES. O TAIP PAT NAUJAI IŠRASTUS NAVIGACIJOS BŪDUS IR PRIEMONES PRITAIKYTI KASDIENIAMS REIKALAMS. MES, GYVENDAMI TOKIAIS LAIKAIS, KADA ORAS STENGIAMASI PANAUDOTI ŽMONIJOS REIKALAMS. LAIKOME SAVO PAREIGA TAUTOS VARDU TĄ DARBĄ GARBINGAI ATLIKTI.
Šie žodžiai primeno lietuvių tautai jos šventą pareigą įnešti kuo didesnį indėlį į didžiosios šeimos -Žmonijos vertybių lobyną, prisidėti prie mokslo, technikos vystymo ir panaudojimo visų žmonių gerovei. Tai kilnus internacionalinis jų rūpestis. Taigi Darius su Girėnu - ne siauri nacionalistai. Jie supranta, kad tauta tiek garbinga ir reikšminga, kiek ji yra prisidėjusi ir prisideda prie visos žmonijos gerovės ir kilnių idealų (laisvės, teisingumo, brolybės, pažangos) įgyvendinimo, kiek pasitarnauja žmonijai savo doru gyvenimu, kūrybiniu darbu, savo tautos genijumi. Jų šūkis "prisidėti prie bendrojo darbo" -tai priminimas tautiečiams ir mūsų tautos himno
priesako: "Tegul dirba tavo naudai ir žmonių gerybei". Jie patys šią pareigą tautos vardu garbingai vykdė.
JAUNOJI LIETUVA! TAV0 DVASIOS ĮKVĖPTI, MES STENGIAMĖS TĄ PASIRINKTĄ UŽDAVINĮ ĮVYKDYTI.
Tai meilės proveržis Tėvynei Lietuvai. Ją vadina "Jaunąja Lietuva" ir savo Testamente dar tris kartus šį mielą vardą kartos...
Jiems Lietuva ypač jauna, nes nusimetusi ilgaamžės vergijos jungą, nepriklausomybės kovose apgynimi laisvę, atkūrrusi Lietuvos valstybingumą, pakilo kurti savo šviesią ateiti. Kaip tik ši Jaunosios Lietuvos dvasia - laisvės, savarankiškumo, kūrybos dvasia -įkvėpia ir juos šauniam žygiui! Nepriklausoma Lietuva - Darisus ir Girėno įkvėpimo šaltinis.
Mus šiandien, sako, turi įkvėpti Komunistų partija, Lenino idėjos, penkmečių planai, komunizmo kūrimas... Deja, kaip rodo gyvenimas, visa tai lietuvio negali įkvėpti, nes tai iš esmės yra svetima jo dvasiai, žudo Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių tautiškumą. Mums visiems ir toliau turi likti įkvėpimo šaltiniu Nepriklausomos Lietuvos idėja! Turime daryti visa, kas jai naudinga ir susilaikyti nuo to, kas jai žalinga.
MŪSŲ PASISEKIMAS TEGU SUSTIPRINA TAVO DVASIĄ IR PASITIKĖJIMĄ SAVO JĖGOMIS IR GABUMAIS! BET JEI NEPTŪNAS AR GALINGASIS AUDRŲ PERKŪNAS IR MUMS BUS RŪSTUS - PASTOS MUMS KELIĄ Į JAUNĄJĄ LIETUVĄ IR PAŠAUKTŲ LITUANIKĄ PAS SAVE,- TADA TU, JAUNOJI LIETUVA, TURĖSI IŠ NAUJO RYŽTIS, AUKOTIS IR PASIRENGTI NAUJAM ŽYGIUI, KAD AUDRINGŲJŲ VANDENYNŲ DIEVAI BŪTŲ PATENKINTI TAVO PASTANGOMIS, PASIRYŽIMU IR NEKVIESTŲ TAVĘS Į DIDĮJĮ TEISMĄ.
Savo žygį lakūnai apžvelgia blaiviai. Žygio sėkmė turi sustiprinti visos tautos dvasią, pažadinti dar didesnį pasitikėjimą tautoje glūdinčia potencija, kūrybiniu jos pilnavertiškumu. Jie kaip tik tai ir įrodė! LITUANIKA Atlantą nugalėjo!
Be to, jie įrodė, kad ne tik tauta gali veikti savo tautietį (nepriklausomybės kovos, valstybės atstatymas), bet ir kiekvienas tautietis ar jų grupė pajėgi galingai paveikti visą tautą, o gal net ir visą žmoniją (minties galia, dvasios jėga, laisvės dvasia, genialiais darbais, asmenybės taurumu, šventumu ir pan.). "Dariaus
ir Girėno gyvenimas ir didvyriškas žygis buvo didelis įvykis lietuvių tautos istorijoje. Jokia tautinė šventė, joks politiškas tautos laimėjimas ar pralaimėjimas arba pavojus Lietuvos valstybei taip nesukrėtė tautos ir jos vadų dvasios, kaip l933 m. liepos l7 dienos auštantis rytas. Tačiau tas gedulu apsigaubęs rytas tartum virto naująja mūsų tautos gyvenimo aušrine..."( P.Jurgėla."Sparnuoti Lietuviai Darius ir Girėnas",Čikaga,1935,p.357.
Tai vaizdžiai patvirtina ir mūsų dienų faktai, pvz. R.Kalantos susideginimas, Simo Kudirkos šuolis į laisvę. Nijolės Sadūnaitės dvasia ir veikla, Roberto Grigo plieninė valia nesilenkti okupantui ir kt.
Kaip tad esame atsakingi prieš visą tautą už šią savo galią!..
Žygio nesėkmės atveju -tauta negali nė akimirkai pasimesti, suabejoti savimi, nusivilti, bet tuojau pat "iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui..." Taigi kova iki pergalės! Kitos minties nėra! Tik kovinis optimizmas! Kaip tai svarbu dabar mums!!
LITUANIKOS LAIMĖJIMAS TEGU SUSTIPRINA JAUNŲJŲ LIETUVOS SŪNŲ DVASIĄ IR ĮKVEPIA JUOS NAUJIEMS ŽYGIAMS.
LITUANIKOS PRALAIMĖJIMAS IR NUGRIMZDIMAS Į ATLANTO VANDENYNO GELMES TEGU AUKLĖJA JAUNŲ LIETUVIŲ ATKAKLUMĄ IR RYŽTĄ, KAD SPARNUOTAA LIETUVIS BŪTINAI ĮVEIKTŲ KLASTINGĄJĮ ATLANTĄ TĖVYNĖS LIETUVOS GARBEI!
Kas buvo išsakyta Jaunajai Lietuvai, dabar išskirtinai pabrėžiama Lietuvos jaunimui. Tai ugningi didvyrių žodžiai jaunimui, siekiant ypač jų širdyse pažadinti "didvyrių žemės" dvasią.
Kiekvienam jaunam lietuviui turi būti itin savi ir brangūs jų žodžiai apie "Sparnuoto Lietuvio" idėją ir ypač tai, tad jis parodė realiai idealų Sparnuoto Lietuvio pavyzdį.
Darius ir Girėnas šaukia kiekvieną jauną lietuvį būti Sparnuotu Lietuviu, šaukia kiekvieną atlikti žygdarbį savo tautos garbei ir gerovei!
Ką reiškia būti "Sparnuotu Lietuviu"? Būti lakūnu? Nebūtinai.
Reiškia -būti idealistu, turėti gerų, kilnių idėjų, siekių ir visomis jėgomis stengtis tai realizuoti. Jaunas žmogus be kilnaus idealo, be gero siekimo - tai žmogus be sparnų, besparnis žmogus...
Bet ar gali kiekvienas jaunas žmogus įgyti sparnus ir atlikti žygdarbį? Kad ir mažą? Gali ir privalo! Kiekvienas? -Kiekvienas! Pačius galingiausius sparnus jaunam žmogui ugdo religiniai ir tautiniai idealai. Kas juos turi -turi sparnus. Kas siekia šiuos idealus savo gyvenime realizuoti, ypač mūsų laikmetyje- tas kuria žygdarbį .
Darius ir Girėnas kalbėjo apie "klastingąjį Atlantą" ir manė, kad pavojingiausias LITUANIKOS priešas - tai "Neptūnas ar galingasis audrų Perkūnas ,t.y. gamtos stichija. Bet jų tragiška žygio baigtis vėl priminė lietuviams... kaimynus (vokiečius, lenkus, rusus), kuriems nepatiko sparnuoti lietuviai, todėl dažnai istorijos bėgyje stengėsi jiems nukapoti laisvės, lietuvybės ir tikėjimo sparnus...
Dabartinei LITUANIKAI - Lietuvai "klastingasis Atlantas" -sovietinė okupacija. Okupantas kaip ilk ir užsimojęs padaryti mus besparniais, t.y. sunaikinti mūsų tikėjimą ir tautiškumą. Savo pragarišką užmojį -sunaikinti mumyse tikėjimą- jis neslepia ir vykdo viešai ir brutaliai; lietuvių nutautinimą gi vykdo kiek atsargiau, klastingiau.
Tai įsisąmoninus, kaip svarbu yra kiekvienam lietuviui, ypač jaunam Lietuvos sūnui ir dukrai ugdyti sparnus (tikėjimą ir tautinį susipratimą), juos grūdinti ir saugoti skrydžiui. Tik sparnuoti būdami mes galime nugalėti "klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei!"
O tai šiandien nelengva, juo labiau, kad okupantas stengiasi įaudrinti mumyse ir žemąją stichiją - alkoholizmą, seksą, sumedžiagėjimą, susvetimėjimą ir pan. Argi nereikalauja kai kam net didvyriškų pastangų nugalėti savyje alkoholizmą ar apsiginti nuo jo, išlaikyti tyrą jaunystę, sukurti tvirtą šeimą, išauklėti vaikus tikinčiais ir sąmoningais lietuviais, tarnauti savo tautiečiams, su meile ir pasiaukojimu atliekant savo procesijos ar pašaukimo pareigas, gilinti savo religinį ir tautinį sąmoningumą, pagelbėti šiame darbe ir kitiems, remti ir platinti religinę ir tautinę -patriotinę literatūrą, priešintis visiems klastingiems ir brutalioms okupantų kėslams? Argi tai -ne mūsų laikų žygdarbiai? Argi jie nebūtini kiekvienam lietuviui?!
Kaip gaila, kad daug jaunų lietuvių neturi dvasios sparnų!..
Vieni nueina tarnauti net pavergėjams -šliužais šliaužioja prie jų kojų ir klastingai gelia savo broliams, daugelis yra abejingi tautos ateičiai, jos likimui -susirūpinę tik savo materialine gerove; daug besparnių tautiečių žūva siautėjančio alkoholizmo, palaidumo atlante, perdaug Lietuvoje beprasmiškų, net gėdingu mirčių, kurios nusineša į kapus jaunas gyvybes!... Ak, jei bent maža dalis tų gyvybių būtų paaukota ant Tėvynės aukuro!..
Tautai nugalėti vergijos atlantą Šiandien neužtenka pavienių jos sūnų ir dukrų heroizmo. Reikia visuotinio heroizmo. Tam ir aukojosi bei aukojasi didvyriai, kad pagadintų visus savo tautiečius sąmoningam, kilniam, net berniškam gyvenimui.
Nebūtų buvę LlTUANIKOS sparnų, jei Darius ir Girėnas nebūtų turėję dvasios sparnų; nebūtų pajėgusi LITUANIKA pakilti skrydžiui, jei anksčiau nebūtų pajėgę atsiplėšti nuo ramios, saugios, beidėjinės buities jos pilotai, jei nebūtų visokiariopai jų parėmę tautiečiai. Į visuotinį Tėvynės sūnų heroizmą ir šaukia jų Testamentas ir jų žygdarbis - "įveikti klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos
TAD ŠĮ SAVO SKRIDIMĄ SKIRIAME IR AUKOJAME TAU, JAUNOJI LIETUVA!
Taigi ne savo garbei ir gerovei, o mylimos Tėvynės garbei! Kad tik Nepriklausoma Lietuva būtų garbingesnė, didvyriškesnė, idealesnė!
O kam mes aukojama savo gyvenimą?
Mes, deja, jau neturime anos Jaunosios Lietuvos. Mūsų Lietuva dabar vadinama "tarybų" Lietuva, t.y. pavergtoji Lietuva. Bet ar dėl to turėtume mažiau ją mylėti, mažiau ja rūpintis, mažiam jai aukotis? Argi motina na labiau aukojasi nelaimės ar ligos ištiktam savo vaikai, negu sveikam? Taip ir mes visi turime padidinti savo rūpestį ir meilę nelaimės ištiktai Lietuvai, kad ji pajėgtų nugalėti savo nelaimę, kad galėtų greičiau pagyti iš savo ligų ir mums taptų vėl Jaunąja Lietuva...
TĄ DIDĮJĮ BANDYMĄ PRADĖSIME, TIKĖDAMIESI DANGAUS PALAIMOS!
Neužtenka mūsų sumanymams, darbams ir žygiams tik žmogiškų pastangų. Reikia ir Dangaus palaimos. Be jos net ir didžiausios, titaniškos žmonių pastangos eina niekais, net pražūčiai...
Ar Dievas laimino Dariaus ir Girėno žygį? Taip, laimino! Jie perskrido Atlantą! Perskrido net mažinu tobulomis technikos priemonėmis, negu jau tais laikais lakūnai naudojo ir daug tikslesniu maršrutu, negu kiti drąsuoliai. Jiems Dievas suteikė Atlanto nugalėtojų džiaugsmą, tik juo negalėjo pasidalinti su savo tautiečiais žemiškoje Tėvynėje...
Jeigu Darius ir Girėnas būtų ieškoję garbės ir gerovės sau,- šį žygį galėtume laikyti jiems nepavykusiu. Bet, jeigu jie siekė garbės Lietuvai, jei troško kuo daugiau lietuvių pažadinti dirbti, aukotis Tėvynei kuriant Nepriklausoma Lietuvą, tai jų tragiška mirtis prie Tėvynės slenksčio turbūt didžiausiu mastu pasitarnavo troškimams... Skrydis iki Kauno nebūtų taip giliai palietęs kiekvieno lietuvio širdies, kaip jų skrydis iki Soldno... Tik tokiu būdu mes galime pilniau suvokti atnašautos aukos dydį ir šventumą bei nesavanaudišką Tėvynės meilę. Juk ir Dievas savo meilę žmogui akivaizdžiausiai atskleidė per savo Sūnaus kančią ir mirtį... Tokia jų dygio baigtis sustabdė Dariaus ir Girėno gyvenimo laikrodį rodyklėms rodant jų šaunumo zenitą, vykdant garbingiausią žygdarbį, ir to žygdarbio šlovės aureolė dabar amžinai gaubs jų atminimą, jų šviesų paveikslą, neduodama jam nei pasenti, nei būti pažeistam. Jų mirtis svetimame krašte sujungė juos su tais tautiečiais-kankiniais, kurie mirė Sibiro platybėse ir kitose svetimose šalyse... Be to, jau tada (1933 m.) Dievas davė progą pažvelgti ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui į Vokietijos fašizmo nežmonišką veidą... Beje, Tarybų Rusija š.m. rugsėjo 1 d. numušdama Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą (žuvo 269 žmonės) vėl įrodė ne tik save panašumą fašizmui, bet ir pranašumą...
Testamentą pasirašė STEPAS DARIUS ir STASYS GIRĖNAS.
Tai, ką patvirtino savo parašais Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykdė savo darbais, Soldine pasirašė savo krauju, patvirtino net gyvybės auka. Taigi Testamentas jų tikras, tikėtinas, jų valia nepakeičiama. . . Tai ne vien gražūs žodžiai, pigi agitacija, apgaulinga propaganda, kuo turtingas ypač mūsų amžius, tiksliau kalbant -komunistinis ateities kūrėjai.
Mes šiandien skeptiškai klausomės kalbų, nenorime tikėti raštais, nepasitikime net aukščiausių valdovų parašais, nes labai dažnai jų kalbas, raštus ir parašus paneigia, išduoda, išjuokia jų pačių darbai, veikla, gyvenimas, nes per daug dažnai klausantys, skaitantys ir pasitikintys lieka skaudžiai apgauti, apvilti, suniekinti, pavergti ir pražudyti. Juo labiau mums brangūs tie žodžiai, kurių tikrumą patvirtina darbai, gyvenimas net iki kankinystės.
Mūsų laimei dar yra daug žmonių, kurie savo gyvenimo Testamentą pasirašo taip, kaip ji pasirašė Darius ir Girėnas.
Nors praėjo jau 50 metų nuo Dariaus ir Girėno tragiškos pergalės, bet jų atminimas tautoje gyvas. Tik gaila, kad mūsų jaunimas dabar negali plačiau ir teisingiau susipažinti su Dariaus ir Girėno patriotine biografija. Petro Jurgėlos knygos "Sparnuoti Lietuviai Darius ir Girėnas" (Čikaga , l935 m.) jau nedaug egzempliorių Lietuvoje išlikę. O kitų autorių knygų, prilygstančių PJurgėlos knygai, visai nesimato.
Dariaus ir Girėno Testamentas aktualus ir šiandien. Jis jautriai suteikė aukštą prasmę visam jų gyvenimo žygiui. Jų Testamento dvasia praturtino save no vienas lietuvis. Testamento žodžiai uždega širdis Tėvynės meile, įkvėpia aukos dvasią, paskatina žygdarbiams. Apie daugelį žygdarbių (didelių ir mažų) kalba "LKB Kronika" ir kita pogrindžio spauda, o juos po visų pagarsina užsienyje gyvenantys mūsų broliai ir seserys, kurių Tėvynės meilė ir pagalba taip jaučiama ir reikalinga pavergtai Lietuvai.
Pats didžiausias pagerbimas Dariaus ir Girėno žygdarbio 50-mečio proga,- tai kunigų Alf.Svarinsko ir S.Tamkevičiaus auka Tėvynei. Tai mūsų dienų Darius ir Girėnas, savu būdu atlikę žygdarbį Tėvynei. Jų nuteisimas jubiliejiniais Dariaus ir Girėno metais sukrėtė ypač Lietuvos tikinčiuosius ir plačią pasaulio visuomenę beveik kaip prieš 50 metų Dariaus ir Girėno tragiškas žygis.
Visa tai rodo, kad Sparnuotų Lietuvių dvasia gyva Lietuvoje ir už jos ribų. O tai duoda mums vilties, kad mes nugalėsime savo klastingąjį atlantą - vergiją, kad pavergtoji Lietuva vėl bus Jaunąja Lietuva !