Kaip tvirtins tarybinė propaganda, kultūriniai Tarybų Lietuvos ryšiai su užsieniu klesti. Taip pat "sužydėję" kultūriniai ryšiai su mūsų lietuvių išeivija. Tą nuolat pabrėžia Vilniaus radijo laidos ir "Gimtojo krašto" bendradarbiai. O kaip yra iš tikrųjų?
Lietuviai iki šiol su užsieniu galėjo bendrauti laiškais, siuntiniais-dovanomis ir telefonu. Šiais keliais, ypač dviem pirmaisiais (trečiasis būdavo prieinamas labai retai), ir tepasinaudodavome mes, esantys Tėvynėje, palaikyti nors mažučius santykius su tautiečiais užsienyje, kad vieni kitų neužmirštume. Šitaip ir baigdavosi visas kultūrinis bendradarbiavimas su išeivija". Dar galima pridurti, kad tokius ryšius tepalaikydavome tik tie, kurie dar turėjome užsienyje giminių "nepamirštų" per įvairius gyvenimo ir politikos vingius. Čia neminime apie retas išvykas svetur arba dar retesnes viešnages pensininkų arba mokslininkų.
Kiek daugiau mūsų "užsienio bičiulių galėdavo atvykti pas mus turistiniais keliais, pasigrožėti "mūsų sostine" Maskva, Leningradu ir trumpam pabūti... Vilniuje. Na, tada ir puldavome į sostinę pasišnekėti su savo giminėmis, apgyvendintais "superliuksusiniame" užsieniečiams skirtame viešbutyje, už kurį mūsų "lietuviška" valdžia, stipriai "mylėdama" išeivį-lietuvį ir demonstruodama "glaudžiausius" kultūrinius ryšius, imdavo "superliuksišką" mokestį -po kelios dešimtis dolerių už vienos paros patarnavimus. Aišku, su savo brangiais giminaičiais mes galėdavome pasimatyti tame viešbutyje tik pavakare, po savo valdiškų darbų, nes gyvendami, pavyzdžiui, Kavarske ar Raseiniuose, iš kur apsiliuobę ir atskubėdavome į tą brangų viešbutį, negalėdavome anksčiau susitikti su visai dienai pagal programą išvežtais į Trakus mūsų giminaičiais.
Tačiau paskutiniu metu šie keliai susisiekti su giminėmis užsienyje dar labiau siaurinami. Visą laiką pastoviai didinamas mokestis už siunčiamas dovanas į užsienį. Jeigu prieš 3-5 metus knygos pasiuntimas į JAV kainavo apie 1-1,5 rublio, tai 1982. vidury jau 10-15 rub., t.y. siuntimas kainuodavo brangiau už patį daiktą kelis kartus. Be to, atsirado nauji sąrašai tų daiktų-dovanų, kuriuos uždrausta siųsti į "kapitalistines" šalis. Paštai gauna tiek daug tų sąrašų, kad juose nesusigaudo. Sakoma, kad būtų geriau, jog saugumas nurodytų, tik ką galima siųsti. Ypač apriboti pokalbiai telefonu su užsieniu. Dovanos siuntimas giminei leidžiamas tik pateikus visus duomenis iš paso, ko anksčiau nereikėjo.
Nuo 1982 m. rugsėjo mėn. uždrausta siųsti knygas į užsienį. Jeigu prieš 4-10 metų buvo galima siųsti bet kurias knyges, o nuo 1980 m. uždrausta siųsti knygas, išleistas iki 1975 m., tai dabar uždrausta siųsti į užsienį bet kokias knygas (leidžiama tik atskirais atvejais atskiru ministerijos parėdymu, kurio išsirūpinimas atima mums daug laiko ir sveikatos). Dabar mes negalime pasiųsti jokios knygelės net tiems užsienio lietuviams, kurie mūsų aukštosioms mokykloms padovanojo šimtus knygų. Todėl šis draudimas siųsti knygas yra neteisingas ir grubiai pažeidžia žmogaus teises į kultūrinį bendradarbiavimą. Tik kodėl tyli "Gimtasis kraštas"?..
P. PALĖNIS