Ir tribunoluos išdidžiai
teisiuosius teisia žmogžudžiai...
(V.Mykolaitis-Putinas)
Dar vienas grubaus susidorojimo aktas sukrėtė Katalikų Bažnyčią, tikinčiąją liaudį ir visus geros valios žmones. Kun. Sigito Tamkevičiaus nuteisimas ir "saugumo rašytojos" S.Mockuvienės straipsnis 1983.XII.8 "Tiesos" laikraštyje rodo nežabotą ir nieku nepateisinamą diskriminaciją tikinčiųjų atžvilgiu. Nors kaltinamosios medžiagos kunigui prirašyta 23 tomai, tačiau, matyt, dar buvo per maža, jei S.Mockuvienė apgailestavo, kad kunigas „...praeity nebendravo su buržuazinių nacionalistų gaujomis, nelaimino jų kruvinų "žygdarbių", neslėpė bažnyčios požemy banditų ginklų, kaip tai darė, pavyzdžiui, A.Svarinskas."
Visur paplitęs posakis "gulinčio nemuša", o čia ant sudoroto ir nuteisto kun. A.Svarinsko galvos dar tebepilamos melo padugnės. S. Mockuvienės "faktams" galėtų patikėti tik tas, kuris dar neskaitęs neseniai išleistos knygutės "Bažnyčios prieglobstyje". Joje surinkti pokario metais nuteistų kunigų ir pasauliečių tariamieji parodymai. (Kurie perėjo stalininį tardymų ciklą, žino, kokiomis priemonėmis buvo išgaunami "parodymai" ir "prisipažinimai“ ir ko jie verti) Knygutės skyrelyje "Kun. A.Svarinsko parodymai" (214 р.) visiškai nieko nekalbama apie ginklus bei jų slėpimą bažnyčioje. Tai dar vienas S. Mockuvienės apmokamo melo pavyzdys. Todėl ir straipsnio "Tiesoje" pavadinimas turėtų būti ne "Vienoje rankoje rožančius, kitoje -vėzdas", o "Vienų rankoje rožančius, kitų -vėzdas". Tai būtų tikslu ir teisinga! šitą vėzdą Bažnyčia ant savo pečių jaučia jau beveik 2000 metų. Pats pirmasis vėzdas krito ant Kristaus pečių - už tiesą. Net ir netikinčius turėtų sujaudinti pranašiški Kristaus pamokslo nuo kalno žodžiai: "... Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės... Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia..." Kristus žinojo, kad taip bus. Panašiai kalba ir šv. Petras, atsisveikindamas su apaštalais: ...Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera? Bet jeigu jums iš tektų kentėti už tiesą, - jūs palaiminti! ...Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus, negu už piktus..." Reiškia, ir šv. Petras žinojo, kas laukia tų, kuris surišo savo gyvenimą su Kristumi, su Bažnyčia.
Nuteistųjų kunigų atžvilgiu dar galima padaryti prielaidą, kad jie "kažką veikė“, nes jie viešai ir aktyviai gynė tikinčiųjų konstitucines teises ir už tai buvo apkaltinti. Bet ar tai ne paradoksalus kaltinimas: vieni užtikrina konstitucijoje piliečiams atitinkamas teises, o kitiems reikia jas nuo tų pačių užtikrintojų ginti? Ir už tai būna baudžiami. Juk taip būna ir socialiniame gyvenime: padorūs darbo vadovei įvairiomis priemonėmis baudžia vagis, girtuoklius, tinginius, o aukštesniųjų instancijų yra barami, kad labai daug neigiamų reiškinių išvelka dienos šviesą, nes nuo to nukenčia socialistinio lenktyniavimo rezultatai.
Tačiau kokią "veiklą" galima primesti tiems tikintiesiems, kurie atvykdavo prie teismo rūmų, norėdami pabūti arčiau teisiamųjų. Jie žinojo, kad į teismo salę jų neleis, nors pagal oficialų tvirtinimą teismo procesai būna vieši. O visgi jie buvo gaudomi, tąsomi, vežiojami įvairiom kryptim kuo toliau nuo Vilniaus, tardomi, grasinami ir baudžiami įvairiomis bausmėmis "už viešosios tvarkos pažeidimus". Studentė Jūratė Banevičiūtė už tai net pašalinta iš konservatorijos (žr. 1983.XII.10 "Komj.tiesa", str. "Netikros monetos skambesys"), už tai, kad pastovėjo tyliai gatvėje, nes prie teismo net per porų šimtų metrų milicija neprileido. Šitas demonstracijas" sukėlė ne tikintieji, bet patys valdžios pareigūnai. Matyt, už per didelį uolumą kažkas buvo išbartas, nes per kun. S.Tamkevičiaus teismą jau, galima sakyti, nebuvo tų kvailų gaudynių gatvėse, o išveždavo žmones nuo teismo vestibiulio. O kur dar išankstiniai "profilaktiniai" įspėjimai su pagrasinimais, kad tikintieji nedrįstų vykti į kun. S.Tamkevičiaus teismą.
Tad kyla teisėtas klausimas: kur tos "garantuotos, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, visuomeninės padėties, religinių įsitikinimų", piliečių teisės?
S.Mockuvienė savo straipsnyje teigia, kad kun. S.Tamkevičiaus pamokslų "esmė buvusi tokia: nereikia mums Tarybų valdžios, kuri atėmė iš bažnyčios politinę galią, kuri neleidžia dvasiškiams valdyti valakų, nemoka didžiulių algų...", t.y. neleidžia kunigams krauti turtų. Visgi ir S.Mockuvienė, ir ją panašūs tikriausiai žinojo, kad šitie kunigai krovė tik tokius turtus, kurių "nei rūdys graužia, nei kandys ėda", kad jų pastangon buvo ugdyti dvasines vertybes kiekvieno žmogaus širdyje. Visiems aiški tiesa: kas tarnauja mamonai, tam dvasinis pasaulis visiškai svetimas ir nesuprantamas, o, svarbiausia, nenaudingas. Kada žmogų užvaldo aukštesnių idėjų spindesys, medžiaginiai siekiai nebetenka savo reikšmės. Prisiminkime dekabristus, o ypač jų žmonas. Prisiminkime šv. Pranciškų Asyžietį, ir daugelį daugelį pavyzdžių iš įvairių tautų istorijos. Jokia jėga ir galybė sumaterialėjusio žmogaus neprivers pasišvęsti aukai ir kančiai!
-Palikite viską ir sekite mane, sakė Kristus.
S.Mockuvienė piktinasi, kad viena užjūrio ponia kun. S. Tamkevičiui nupirkusi lengvąją mašiną.
- Už ką? Už gražias akis?,- klausia ji. (O ko gi čia stebėtis? Automobilis juk ir T.Sąjungoje tapo būtinybe, o ne prabangos dalyku. Tuo labiau šiandieniniam kunigui, kuriam reikia aptarnauti po kelias parapijas). To paties būtą galima paklausti ir kai kuriuos aukštuosius Sąjungos veikėjus: Už ką? Už gražias akis įvairioms užsienio kraštams dovanojama veisliniai bulini, vaikų darželiai, baseinai, užtvankos, fabrikai bei stambios metalurgijos gamyklos?
Ir dar norėtųsi paklausti visus tuos gudragalvius "rašytojus“ ir teisėjus, ar jiems niekada nekilo klausimas, už kieno pinigus ir kokias akis Leninas savo žymią gyvenimo dalį praleido užsieny? Tas "didysis proletariato vadas", kuris nieko gero pasauliui nedavė, o, priešingai, visur skleidė neapykantą ir kerštą, kėlė sąmyšį tarp žmonių, klasių ir tautų, iš kokių neišsemiamų šaltinių jis varė savo pragaištingą darbą, kieno ir už kokius nuopelnus jis buvo išlaikomas Lenkijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Suomijoje ir kt.?
O už kokius nuopelnus dabartinė privilegijuotoji kasta naudojasi specparduotuvėmis, specligoninėmis, specsanatorijomis, specpirtimis, sресеžerais ir upėmis, na, ir specteisėmis? Tikriausiai ir S. Mockuvienei teko bent vienas trupinėlis šitų "spec" gėrybių, nes juk meluoti sunkiau, negu sakyti tiesą.
Straipsnyje kalbama apie dar vieną sunkų kun. S.Tamkevičiaus "nusikaltimą - tai kalėdinės eglutės organizavimas Kybartų bažnyčios šventoriuje. Pagal Mockuvienės toną, tai ypatingos reikšmės vos ne politinis nusikaltimas. Reiškia, naujametinių eglučių renginiai aikštėse, skveruose, mokyklose, koncertų salėse, televizijos studijose ne nusižengimas, o bažnyčios šventoriuje - beveik socialistinės santvarkos griovimas. Ar čia ne užuomina tai, kad tikintieji net namuose negalės be leidimo puošti kalėdinių eglučių? (Iki Kalėdų pardavinėti eglutes jau ne kartą draudė). Naciai ir rasistai savo laiku nieko nesivaržydami viešai kabindavo skelbimus "Įeiti žydams arba negrams draudžiama!" Kodėl nepakabinus ir pas mus panašių, kad tas ir tas tikintiesiems draudžiama. Tada būtų išvengta bereikalingų konfliktų ir net teismų, nesikankintų kalėjimuose visa eilė garbingų mūsų brolių, mėginusių pasinaudoti konstitucinių teisių lygybėmis...
V. SKAIDRA