A. GUOBA
PILIAKALNIŲ ŠIRDIS
Beržai čia laimina palaukę,
Nusvirę ilgesio kasa
Lakštingalų čia tėviškė.
Ji laukia, kai gerumo versmės trykš,
Simfonija maldų aidės
Ir užtekės baltasis rožių rytas.
Piliakalnių širdis rusena
Ir šildo mūsų sielą.
MANO BROLIAI
Du gražūs mano broliai -
Nevėžis, Nemunas šaliai
Vilioja savo toliais,
Atodūsių galia.
Jų veide žaros klysta
Ir žėri rubinais.
Kam braidžiot žemės raistą -
Alsuokime žiedais!