Istorijos, kurią noriu aprašyti, herojai – trys jauni vaikinai iš Kauno: Ričardas ANDRIJAUSKAS, Mečislovas ir Gintaras TARASEVIČIAI, buvę aukštųjų mokyklų studentai, komjaunuoliai, 1983 m. gegužės mėn. viduryje sulaikyti, bandant pereiti valstybinę Tarybų Sąjungos-Suomijos sieną ties Kostomukšos miestu Karelijos ATSR. Vaikinai buvo perduoti armijos ypatingajam skyriui, kurio reikalų patikėtiniu pasienio užkardoje tuomet dirbo papulkininkis Kulbašnas, tiesiogiai dalyvavęs tardyme. Be specialiai iš Lietuvos valstybinio saugumo komiteto Vilniaus miesto skyriaus iškviesto seno enkavedisto Kutkos ir keleto vietos bei Petrozavodsko apklausos meno specialistų, tardyme dalyvavo tuometinis pasienio užkardos vadas papulkininkis Grican.
Norėčiau papasakoti tolesnę įvykių eigą, neapsistojant ties smulkmenomis, jeigu taip galima pavadinti patyčias, dvasines ir fizines kančias, patirtas dalyvaujant pasienio zonos specialiosioms tarnyboms.
Nepavykusios operacijos dalyviai, kartu su kaltinimo dokumentais, ginkluotos sargybos lydimi, buvo pristatyti į valstybinio saugumo komiteto Kauno miesto skyrių tolesniam apdorojimui. Čia jaunų žmonių pečius užgriuvo pedantiškai sureguliuotas tarybinio tardymo mechanizmas.
Eilės tvarka sekė nepagrįsti kaltinimai, psichologinio apdorojimo metodai tikslu išgauti reikalingą informaciją. Viso ko pasėkoje prieita iki absurdo – mėginta "įrodyti" turėjus rimtų ketinimų (?) nuvaryti aerofloto lėktuvą. Tik dėl akivaizdžios vadinamųjų įkalčių stokos, nevykusiai surežisuotas spektaklis patyrė fiasko. Primygtinai reikalauta prisiimti atsakomybę už išpaišytus antitarybinius šūkius ant Laisvės alėjos 14 nr. pažymėto pastato sienos. Su saugumiečiams būdingu nežmonišku įniršiu ieškota ryšių su opozicija tiek Lietuvoje, tiek visoje T.Sąjungoje. (Tik pamanykite, jiems niekas nevadovavo, niekas nefinansavo, neįrodytas ryšys su Vakarais ir t.t. Variantas, tiesiai kalbant, nesuderinamas su debiliška lojalumo sergėtojų "geležine" logika).
Siaubingas spaudimas teko tėvams, nieko nekaltiems draugams. Saugumiečių savivalei ribų nebūta. Nepaisant jauno amžiaus, labai nukentėjo Tarasevičių sesuo. Nepagailėta sunkiai sergančios motinos (paskutinė vėžio stadija). Esant ypatingai komplikuotai sveikatos būklei, buvo jai atsakytas dispanserizuotas gydymas, būtiniausi medikamentai (tarybinio humanizmo viršūnė!).
Be orderio atliktos piratiškos kratos namuose, konfiskuotos kai kurios nuotraukos, literatūra. Sunku atpasakoti, kokiais metodais buvo verčiama prisipažinti padarius praktiškai neįgyvendintus nusikaltimus Tarybų valdžiai. Kaltais neprisipažinta.
Kiek vėliau, nedavus atsisveikinti su artimaisiais, neatsižvelgus į sveikatos stovį (Gintaras sirgo sunkia plaučių uždegimo forma), jaunuoliai grubia prievarta buvo išgabenti į Rusiją atlikti nekenčiamą karinę prievolę, nesuderinamą su politiniais įsitikinimais.
Atrodytų, būtų galima lengviau atsikvėpti ir padėti tašką. Gal net pasirodytų keista - kokie humaniški tarybiniai įstatymai politinių disidentų atžvilgiu. Prašom, jums suteikta teisė išpirkti kaltę Tėvynei... Teisingumas triumfuoja! (Akylesnis skaitytojas netruks pastebėti - panašios situacijos neretai brukamos iš žydrųjų ekranų, menkaverčių knygiūkščių su karo veteranų miglotais prisiminimais-pagraudenimais ir t.t. ir t.t.). Deja, panašiai mąstyti buvo linkę ir mūsų herojai. Tikriausiai dėl nepatyrimo ir jauno amžiaus. Deja. Būtent, dabar ir atsiskleidė gerai apgalvoto susidorojimo planas. Per anksti buvo džiaugtasi. Kaip minėjau, jaunuoliai buvo izoliuoti vienas nuo kito ir nuo išorinio pasaulio skirtingose Rusijos, Kaukazo vietose. Vėl prasidėjo laikinai nutrauktas psichologinis apdorojimas. Sudarytos siaubingos sąlygos. Diena iš dienos buvo peršama mintis, kad tu esi niekas, nebeturi savojo Aš, tavo likimas nuspręstas ir t.t. Nepasiekus norimo rezultato, dar daugiau, atsisakius tarnybos armijoje, prievarta inscenizavus savižudybes, jaunuoliai praktiškai vienu metu buvo patalpinti psichiatrinėse ligoninėse. Pamynus elementarias teisės normas, tarybiniai budeliai baltais chalatais (teatleidžia humaniškai nusiteikę medikai), šiuolaikinių, stipriai veikiančių preparatų pagalba, stengėsi paraližuoti jaunuolių mąstymą, išlavintu psichologiniu spaudimu suvesti sąskaitas, suteikti panaudotoms priemonėms oficialią versiją.
Jaunuoliai kur kas vėliau suvokė savo siaubingą padėtį: tūkstančiai kilometrų nuo Lietuvos, absoliuti izoliacija, klaikus padėties beviltiškumo suvokimas, įvairaus lygio bepročių draugija... Tiktai tikėjimas Aukščiausiuoju suteikė jėgų, valios ir ryžto visa tai pergyventi.
1983 m. gruodžio 29 d., neišlaikiusi širdgėlos, ligos ir nežinios dėl artimųjų likimo nualinta, nesulaukusi grįžtančių iš įkalinimo vietos sūnų, mirė Tarasevičių motina.
Skirtingą laiką prabuvę tarybinėse psichiatrinėse ligoninėse, pripumpuoti susitaikinimo su likimu dvasios, mūsų herojai buvo paleisti ir grįžo į Lietuvą. Atrodo, su kaupu atseikėta jiems už viską. Bet ne! Tai tiktai trumpas sąrašas priemonių, kurias pritaikė enkavedistai jaunųjų disidentų atžvilgiu. Šiandien jų nestebina tikrinamas susirašinėjimas, telefono skambučiai įvairiu paros metu, spaudimas laikinose darbovietėse, grasinimai, užklausimai iš neaiškių tarnybų apie esamą padėtį ir t.t. Sunku išvardinti visas priemones, kuriomis stengiamasi palaužti, paversti bevalėmis asmenybėmis, priversti atsisakyti politinių įsitikinimų. Pastoviai gresia fizinis susidorojimas.
Šių metų spalio mėn. pabaigoje neaiškiomis aplinkybėmis buvo inscenizuota autoavarija, kurios metu tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta aukų, gauti tik lengvi kūno sužalojimai. Kyla klausimas – ar ne per daug atsitiktinumų, pasižyminčių vienareikšmiu, kryptingu tikslingumu. Grasinama izoliuoti nuo visuomenės, kontroliuojami susitikimai su draugais, pažįstamais, ko pasėkoje tenka atsisakyti elementarių kontaktų. Ir visa tai tęsiasi, įgauna neregėtai įžūlų pobūdį.
Gintarui Tarasevičiui pareiškus norą grįžti į Veterinarijos akademiją, rugpjūčio 23 d. mandatinės komisijos metu buvo surengtas grubus politinis farsas, kurio metu buvo įžeidinėjami patriotiniai jausmai, politiniai įsitikinimai. Spektaklio iniciatoriaus vaidmens su neregėtu uolumu ėmėsi Veterinarijos akademijos rektorius R.Karazija. Jis bet kokia kaina stengėsi įtikti VSK darbuotojams. Atrodo, R.Karazijai tai pavyko, todėl dėl užimamos kėdės drebėti neverta... Garbingos komisijos nuosprendis nebuvo netikėtas – uždrausta studijuoti tiek Veterinarijos akademijoje, tiek bet kurioje kitoje mokslo įstaigoje. Šis žiaurus nutarimas pasiaiškinamas "tėvynės išdavimu" ir pan., kas draudžia darbą jaunų žmonių kolektyve... Taigi studijuoti uždrausta B.Andrijauskui, M. Tarasevičiui, A. Tarasevičiūtei. Jų pastangos pakeisti sprendimą visur atsimuša į pareigūnų baltą abejingumą ir apsidraudėliškumą.
Ir visa tai vyksta tarybinės demokratijos prieglobstyje... Šių piliečių atžvilgiu tarybinė Konstitucija negarantuoja elementarių pilietinių ir politinių teisių. Tuo tarpu tarybinės masinės informacijos priemonės garsinasi kovotojomis už Žmogaus teises. Žodžio, spaudos ir daugelis kitų teisių ir laisvių T.Sąjungoje – tai muilo burbulas, akių dūmimas, opiumas lengvatikiams, kurių dar vis atsiranda.
Tiesa, yra žmonių, kuriems Tarybų valdžia suteikia privilegijas, vos ne rojų žemėje – tiems, kurie yra pamynę tautinius interesus, išmainę sąžinę į rublį, kurie galvoja tik apie skrandį, kurie prieina prie valdiškų gėrybių. Tokie mielai tampa "komunistais", ploja visoms partijos programoms ir... vagia, ką gali. Tokių yra daug!
Tai ką gi garantuoja tarybinė Konstitucija, "demokratiškiausia visame pasaulyje"? Ką ji gali garantuoti mums, Pabaltijo tautų patriotams?! Į klausimą vaizdžiai atsako trijų jaunų žmonių iš Kauno likimas...
Maskva pasaulio visuomenės akyse, kai jai naudinga, visa gerkle šaukia, kad Vakaruose sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės, kurias patvirtino Žmogaus teisių gynimo komitetas Deklaracija, priimta SNO Asamblėjoje 1948 m. gruodžio 10 d. Tačiau neteko girdėti, kad kas nors prašytų politinio prieglobsčio Maskvoje (išskyrus tarptautinius teroristus, šnipus), bėgtų į Tarybų Sąjungą net rizikuodamas savo gyvybe... Vadinasi, perdėtas mūsų susirūpinimas Žmogaus teisėmis Vakaruose kvepia mažų mažiausiai nenuoširdumu. O iš "rojaus kampelio", atitverto geležine uždanga, išsiveržtų, jei galėtų, milijonai! Taigi nėra ko stebėtis ir šiais trimis jaunuoliais.
Tad ko vertas "Paktas dėl pilietinių ir politinių teisių", kurį Maskva viena iš pirmųjų paskubėjo priimti (kad pataisytų pašlijusią viešąją nuomonę apie žmogaus teisių padėtį T.Sąjungoje). Keista, kad žmogaus teisių gynimo komitetas, kurio sudėtyje yra 18 ekspertų, teigiamai vertina T.Sąjungos pareiškimus ir iniciatyvas šiuo klausimu. Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna!..
Būtų gera, jeigu panašaus pobūdžio paktai būtų ne tik lengva ranka priimami, bet ir griežtai kontroliuojant vykdomi, ko visomis įmanomomis gudrybėmis stengiasi išvengti Maskva. Baigdamas reiškiu viltį, kad visi (kam ne vistiek, įsigalės teisingumas ar ne) gerbiami Tautiečiai visada griežtai smerks grubias valdžios priemones, taikomas politinių disidentų atžvilgiu Tarybų Sąjungoje.
Su pagarba - A. DUDURYS
1985 m.
POLITINIAI KALINIAI MORDOVIJOS LAGERYJE
ŽX(ar ŽH?) 385/3−5
1983 m. gruodžio mėn. pradžioje
Nuteisti pagal RTFSR BK 70 str. (ir pagal atitinkamus kitų respublikų BK straipsnius).
1. BADZIO Jurij, gim. 1936 m.IV.25. Ukrainietis iš Kijevo. Išsilavinimas aukštasis, filologas. Suimtas 1979.IV.23. Nuteistas 7 m. lagerio +5 m. trėmimo, už knygą "Teisė gyventi". Į lagerį atvežtas 1980 m. balandyje.
2. KRAINIK Mikola, g. 1935 m. Ukrainietis iš Ivano-Frankovsko sr., Dolinsko raj., Solikivų km. Išsilavinimas aukštasis, filologas-pedagogas. Suimtas 1979.III.9. Nuteistas 7 m. lagerio + 3m. nutrėmimo už priklausymą organizacijai "Ukrainos nacionalinio išsivadavimo frontas" ir už literatūrą. Į lagerį atvežtas 1981m. lapkrity.
3. SKUODIS Vytautas, G. 1929.III.21. Lietuvis iš Vilniaus. Išsilavinimas aukštasis, geologas, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvos Helsinkio grupės ir Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto narys. Suimtas 1980.I.9. Nuteistas 7 m. lagerio +5 m. nutrėmimo už knygą "Dvasinis genocidas Lietuvoje", už dalyvavimą leidžiant žurnalus "Perspektyvos" ir "Alma Mater", už pareiškimus ir nelegalią lit. Į lagerį atvežtas 1981.II.9.
4. MAZUR Dmitro, g. 1933 m. Ukrainietis iš Žitomiro sr. Golino raj. Judko km. Išsilavinimas aukštasis, filologas-pedagogas. Suimtas 1980 m. Nuteistas 6 m. lag. +5 m. nutrėmimo už vien T. Sąjungos vidaus politikos kritiką. Į lagerį atvežtas 1981 m. kovo mėn.
5. ZARINŠ Alfred, g. 1922 m. Latvis iš Aluksnės. Išsilav. aukštesnis, filologas-pedagogas. Suimtas 1980 m kovo mėn. Nuteistas 3m. lag už pasirašymą memorandumo Madrido susitikimui. Į lag. atvežtas 1981.VIII.
6. NAČIPORENKO Grigorij, g. 1926 m. Ukrainietis iš Dnepropetrovsko. Išsilav. aukštasis, inžinierius elektrotechnikas. Suimtas 1981.I. Nuteistas 7 m. lag. + 5 m. trėmimo, už laiškus laikraščių redakcijoms, ginant ukrainiečių kultūrą. 1944-52 m. buvo lageryje, o 1953-56 m –tremtyje už priklausymą "Ukrainos nacionalistų organizacijai". Dabar į lagerį atvežtas 1981 m. rugsėjo mėn.
7. ANCUPON Evgenij, g. 1940 m. Rusas iš Charkovo. Išsilav. aukštasis, istorikas. Suimtas 1980 m. Nuteistas 6 m. lag + 5m. nutr. už rašymą darbų, kritikuojančių TS politiką ir už stengimąsi išvykti iš TS. Atvežtas į lagerį 1981.IX.
8. MELNIK Jurij, g 1940 m. Rusas iš Donecko sr. Norlovkos m. Išsilav. aukštesnis, istorikas-pedagogas. Suimtas 1981 m. Nuteistas 7 m. lag. +5 m. nutr. už laikymą teksto "2000 Prahos pavasario žodžių" bei už viešą politikos kritiką. Į lag. atvežtas 1981. XI.
9. PAVLOV Nikolaj,g. 1947. Rusas. Išsilav. 8 kl. Invalidas. Suimtas 1981.II.20, Nuteistas 5 m. lag. Atvežtas į lag. 1981. XII.
10. SKRIPKIN Michail, g. 1929 m. Ukrainiečių kilmės rusas iš Krasnodaro. Išsilav. vidurinis, darbininkas, Suimtas 1981. VII.12. Nuteistas 4 m. lag. už rašymą ir platinimą lapelių, kritikuojančių TSKP CK veiklą ir bendrai TS vidaus ir užsienio politiką. Už tokią pat veiklą teismo sprendimu jis 1965-66 m.m. buvo uždarytas specialiojoje psichiatrinėje ligoninėje. Jo tėvai žuvo Ukrainoje kolektyvizacijos metu. Užaugo vaikų namuose. Dabar atvežtas į lag. 1982.II.
11. ZORKALCEV Aleksej, g. 1956 m. Rusas iš Donecko sr. Ždanovo miesto. Išsilav vidurinis, darbininkas. Suimtas 1981.III.25. Nuteistas 6 m. lag. už dauginimą ir platinimą lapelių, kritikuojančių TS ekonominę politiką. Atvežtas į lag. 1982.I.
12. AKTEROV Pavel, g. 1930.XI.18. Rusas iš Donecko sr. Sloviansko m. Išsilav aukštasis,inž.-metalurgas. Suimtas 1981. VII. 7. Nuteistas 7 m. lag.+5 m. nutrėm. už tikėjimo ir tikinčiųjų gynimą, o taip pat už ketinimą išvykti iš TS. Būdamas penkiasdešimtininkų sektos narys, jis 1961-66 m. už tikėjimą į Dievą kalėjo lageryje. Jo sūnus nuteistas antrą kartą už atsisakymą tarnauti kariuomenėje, laikomas kitame lageryje. Atvežtas į lag. 1982. III. 23.
13. MALINOVSKIJ Nikolaj, g. 1930 m. Baltarusis iš Ukrainos, Černigovo sr. Išsilav. aukštasis, inž. statybininkas. Suimtas 1981. VIII. Nuteistas 3 m. lagerio už TS politikos kritikavimą ir norą išvykti iš krašto. Atvežtas į lag. 1982. III.17.
14. ANDREIKA Algimantas, g 1950 m. Lietuvis iš Vilniaus, Suimtas 1981.V. Nuteistas 4 m. lag. + 5 m. nutr. už nelegalią lit. Atvežtas į lag. 1982.V.17.
15. STRICIV Vasilij, g. 1929.I.13. Ukrainietis iš Ivano-Frankivsko sr. Dolino m. Išsilav, aukštasis, filologas-pedagogas Suimtas 1981.IV.27. Nuteistas 7 m. lag. + 4 m. nutr. už kritiškus pokalbius apie TS politiką. Buvo areštuotas likus 1 dienai ligi išėjimo iš lagerio, kurį buvo uždarytas 1979 m. dviems metams už tariamą paso režimo pažeidimą. Anksčiau Lageryje buvo 1944-54 m.m. iki 1957 m. -tremtyje. Ukrainos Helsinkio grupės narys. Atvežtas į lag 1982.VII.16.
16. BLIUMOVIČ Vitalij, g. 1948 m. žydų kilmės rusas. Išsilav. vid., spaudos darbininkas. Gyveno Kirgizijoje, Kurgano m. Suimtas 1982. IV. Nuteistas 5 m. lag + 3m. nutrėmimo už rašymą ir platinimą brošiūrų, kritikuojančių TS ekonominę politiką. Atvežtas į lag. 1982.XI.26,
17. ANADENKO Fridrich, g 1937 m. Rusas iš Kijevo. Išsilav. aukštesis, inž.-elektrikas. Suimtas 1982 m. Nuteistas 7 m. lag. +5 m. nutr. už parašymą knygos, kritikuojančios TS socialinę-ekonominę sistemą, kuri buvo traktuojama kaip valstybinio kapitalizmo sistema. Buvęs atsargos majoras. Atvežtas į lag. 1982. XII.29.
18. BUTOV Petr, g.1947. Rusas iš Odesos. Išsil. aukštasis, fizikas, Suimtas 1982 m. Nuteistas 5 m. lagerio + 2 m. nutr. už nelegalią lit. Atvežtas į lag. 1982. XII. 23.
19. MALININ Michail, g. 1955.I.1. Žydų kilmės rusas iš Maskvos. Išsilav, vid., Maskvos universiteto filosofijos fakulteto studentas. Suimtas 1982. VI. Nuteistas 2 m. lag už parašymą laiško lenkų darbininkams, kuris vėliau pateko į KGB. Atvežtas į lag. 1982.XI.18.
20. RASLADSKIJ Aleksej, g 1930 m. Rusas iš Kuibyševo. Išsilav. aukštasis, kalnakasybos inž. Suimtas 1981. XII. Nuteistas 7 m. lag +5 m. nutr. už rašinius, kuriuose partinė vadovybė kaltinama nukrypimu nuo tikrojo marksizmo-leninizmo. Atvežtas į lag. 1983.IV.22.
21. JANKOV Vadim, g. 1935. Ukrainiečių kilmės rusas iš Maskvos sr. Dolgo-Prudnyj. Išsil. aukštesis, matematikas, buvęs Maskvos aviacijos instituto dėst. Suimtas 1982 m. VIII.9, Nuteistas 4 m. lag. +3 m. nutr. už straipsnius, paskelbtus rusų emigracinėje spaudoje, už norą išvykti iš TS ir už nelegalią lit. Atvežtas į lag. 1983.V.13.
22. MANILOVIČ Boris, žydas iš Leningrado. Išsilav, aukštasis, psichologas, Suimtas 1982.X.11. Nuteistas 3 m. lag. už skaitymą savilaidinės ir politinės literatūros, išleistos užsienyje. Atvežtas į lag. 1983. VI.8.
23. FELMAN Grigorij, g. 1936 m. Žydas iš Sumų sr. Konotopo m. Darbininkas. Suimtas 1982.XI.10. Nuteistas 6 m. lag, už literatūrinę kūrybą ir norą išvykti iš TS. Atvežtas į lag. 1983. VIII.1.
24. CHOMIZURI Georgij, g 1942 m. Gruzinas iš Erevano. Išsilav. aukštasis, geologijos-mineralogijos m. kandidatas, Armėnijos MA geologijos fak. vyresnysis mokslinis bendradarbis. Suimtas 1982. X.10. Nuteistas 6 m. lag. +3 m. nutr. už nelegalią literatūrą ir rašinius, kritikuojančius TS vidaus ir užsienio politiką. Atvežtas į lag. 1983. VIII.26.
25. PAPAJAN Rafael, g. 1942 m. Armėnas iš Erevano. Išsilav aukštasis, filologijos m. kand., Erevano universiteto vyr.moksl. bendradarbis, buvęs dėstytojas. Suimtas 1982.XI.10. Nuteistas 4 m. lagerio + 2 m. nutr, už nelegalią lit. ir rašinius, kritikuojančius TS vidaus ir užsienio politiką. Atvežtas į lag. 1983. VIII.26.
26. BARKANS Janis, g. 1959 m. Latvis iš Bereknės, Latvijos TSR. Išsilavinimas vidurinis. Nuteistas 4 m. lag. už lapelius. Politiniais motyvais teisiamas jau kelintą kartą. Atvežtas į lag, 1983. IX.9.
27. RIVKIN Michail, g. 1954.III.4. Žydų kilmės rusas. Išsilav. aukštasis, kalnakasybos inž., TSRS MA kalnakasybos instituto jaun. moksl. bendradarbis. Suimtas 1982. VI.8. Nuteistas 7 m. lag. +5 m. nutr. už dalyvavimą leidžiant almanachą "Varianty" (išėjo 4 nr.), o taip pat už straipsnių rašymą. Atvežtas į lag. 1983.X.18.
Nuteisti pagal RTFSR BK 64 str. (ir pagal atitinkamus
kitų respublikų BK straipsnius).
1. LISMANIS Dainis, g 1930 m. Latvis iš Rygos. Inž.-konstruktorius. Suimtas 1980. XII.10. Nuteistas 10 m. lag. už dalyvavimą ruošiant memorandumą Madrido konferencijai,o taip pat už šifruotus laiškus apie socialinę ir kultūrinę latvių tautos padėtį. Atvežtas į lag. 1981. VII.
2. LALAŠVILI Arsen, g. 1931 m. Gruzinas iš Rytų Gruzijos. Išsilavinimas spec, vidurinis, dirbo aviganiu. Suimtas 1980, IX. Nuteistas 10 m. lag. + 2 m. nutr, už bėgimą per sieną ir už rašinį, kritikuojantį TS socialinę ir ekonominę politiką, kuris pas jį buvo surastas. Atvežtas į lag. 1981. IV.
3. BOBYLKOV Anatolij, g. 1938 m. Rusas, 1981. VIII, nuteistas 15 m. už bėgimą į Kiniją ir sugrįžimą su žvalgybine užduotimi. Iš Kinijos norėjo išvykti į bet kurią kitą šalį, bet buvo priverstas pasidaryti šnipu, 1983 m. vasarą bėgo iš lagerio ir buvo papildomai nubaustas dar 3 metais.
4. MATVEJEV Anatolij, g. 1960 m. Rusas iš Maskvos sr. Orechovo-Zujevo raj. Išsilav. spec. vid. Nuteistas 10 m. už tai, kad tarnaujant kariuomenėje mėgino pabėgti iš Rytų Vokietijos į Vakarų Vok. Atvežtas į lag. 1982.IV.22.
5. SAAR Helga, g 1960 m. Estė iš Kohtla-Järvės, EstijosTSR. Išsilav. vid. Suimta 1981 m. Nuteista 7 m. lag už savalaikį nesunaikinimą slaptų karinių dokumentų. Dirbo radiste. Atvežta į lag. 1982.?.17.
6. KUZNECOV Viačeslav, g. 1957 m. Rusas iš Leningrado. Išsilav vid. Suimtas 1975 m. Nuteistas 12 m. lag. +3 m. nutr. už bandymą pagrobti lėktuvą. 1982 m. bausmė 3 m. sumažinta, panaikinta tremtis. Į Mordoviją atvežtas iš Permės lagerio 1983. IX.17.
7. ARENBERG Aleksandr, g. 1962 m. Žydų kilmės rusas iš Leningrado sr, Puškino m. Nuteistas 8 m. už bandymą pagrobti lėktuvą. Į Mordovijos lag. atvežtas iš nepilnamečių lag. 1982.IX.15.
8. NEPEDOV Jakov, g. 1960 m Žydų kilmės rusas iš Murmansko, našlaitis, iki kariuomenės mokėsi muzikos mokykloje. Suimtas 1982. VI. Nuteistas 4 m. lag, už kalbėjimą, jog ketino bėgti per sieną. Areštuotas prieš demobilizaciją iš kariuomenės.
9. GERŠOV Valerij, g. 1934 m. Žydų kilmės rusas iš Leningrado. Inž.-radiotechnikas, Suimtas 1982 m. Nuteistas 12 m. Atvežtas į lag. 1983.VI.13.
10. KETENČIJEV Ruslan, g. 1958 m. Balkaras iš Nalčiko m. Išsilav. vid., darbininkas. 1981 m. suimtas ir nuteistas Maskvoje 10 m. lagerio už ryšius su JAV ambasados tarnautojais dėl išvykimo iš TS. KGB provokacijos auka: pasiklausė jo pokalbį su ambasada, paskyrė jam pasimatymą ir paprašė aprašyti karinį dalinį, kuriame jis anksčiau tarnavo, Antro susitikimo metu tariamieji "amerikiečiai" atvažiavo su mašina, kuri turėjo užsienio numerį, pakvietė į ją sėstis ir uždėjo antrankius...
11. PETROV Sergej 1963 m. Irkutsko sr. Nižne-Udinsko m. Suimtas 1982. VI. Suteistas 10m. už pabėgimą Kiniją, kur jį privertė mokytis žvalgų mokykloje. Sugrįžo su užduotimi, tačiau pats savanoriškai pasidavė, tikádsman, kad nebus teisiamas. Į lag. atvežtas 1983.VII.25.
12. RACHITOV Nigmon, g. 1964 m. Tadžikas iš Kurgano m. Tadžikijos TSR. Suimtas 1982.X. Nuteistas 4 m. lag. už perėjimą į Pakistaną per Afganistaną. Vėliau sugrįžo, galvodamas, kad nebus už teisiamas. Į lag, atvežtas 1983. VIII. 23.
13. KAPAJAN Vladimir, mpie 40 m. amžiaus. Nuteistas 10 m. už perdavimą į užsienį žinių apie armėnų tautos padėtį. Buvęs lakūnas; liko bausmės apie 2 m. (armėnes).
Pagal RTFSR EK 66 str.
1.BURKOV Evgenij 1959 m. Rusas iš Chabarovsko. Išsilav. vid., jūreivis. Nuteistas už planavimą susprogdinti šventinės demonstracijos metu vietinius partijos vadovus. Atvežtas į lag. 1983.X.2.
2. TAMAJAMU Jon, g. 1933 m. Besarabas iš Moldavijos, Verchnij Andruš km. Išsilav. 7 kl., vairuotojas. Suimtas 1983. III. Nuteistes 7 m. lag +5 m. nutr. už priklausymą "tikrajai krikščionių pravoslavų bažnyčiai", neėmė naujo pano, nedalyvavo rinkimuose. Į lag. atvežtas 1983.XII.9.
Papildymas: 1983.XII.9 paleistas A. ARENBURG'as pagal malonės prašymą.
