ATSAKYMAS S. ANTONOVO MOTIΝΑI

"Aš tikiu ir pasikliauju viso pasaulio moterų solidarumu, kuris turi padėti išlaisvinti mano sūnų, kad jis galėtų sėkmingai grįžti namo", rašo Ivanka Antonova, kreipdamasi į Tarptautinę demokratinę moterų federaciją, Tarybinių moterų komitetą, į viso pasaulio moteris, prašydama pagalbos.

Perskaitėme jos prašymą ir nes, Lietuvos moterys, motinos, kurios auginame sūnus, kad atiduotume juos į klastingo gyvenimo rankas, būkštaudamos dėl jų likimo ir neaiškios ateities, 1985 m. birželio 20 d. "Komjaunimo tiesos" Nr.118 išspausdintame TASS ELTA pranešime "Prieš teismo farsą" rašoma, kad Tarybinių moterų komitetas paskelbė pareiškimą, atsiliepdamas į Sergejaus Antonovo motinos kreipimąsi. Net atitinkama telegrama nusiųsta į Romą, teismui.

Šitoks Tarybinių moterų komiteto rūpestis dėl bulgarės motinos nerimo, ginant sūnaus garbę, padrąsino ir mus, Lietuvos motinas, kreiptis į Tarptautinę demokratinę moterų federaciją, Tarybinių moterų komitetą, paskatino pasikliauti viso pasaulio moterų solidarumu. Todėl prašome paskelbti mūsų atsakymą Ivankai Antonovai ir paremti mus dėl mūsų sūnų beprasmiškos mirties Afganistane.

Gerbiama I. Antonova! Per anksti nusprendėte, kad sveikas protas, logika ir teisingumas liko nugalėti, kad triumfuoja niekšingumas. Jūs neteisi! Arba šį kreipimąsi rašėte ne Jūs. Motina, kuriai rūpi sūnaus garbė ir likimas, šitaip rašyti negalės. Vien šis sakinys išduoda šio kreipimosi tikrąjį autorių: "Šis planas sumanytas ne tik prieš ji, bet ir prieš mūsų tėvynę socialistinę Bulgariją". Jus turėtų gąsdinti ne tai, kas laukia sūnaus Sergejaus, o tai, kodėl jį įtarė dalyvavus pasikėsinime prieš popiežių Joną Paulių II. Ar Jus pilnai garantuojate už savo sūnų, kad jis nėra įtrauktas į tą baisųjį planą, norint nužudyti Tiesos skleidėją?

Tarybinių organų neapykanta, rodoma pop. Jonui Pauliui II, gudrus prisidengimas ir laikraštinė propaganda išduoda, kieno čia buvusi ranka. Mes manome, kad prie to nusikaltimo prisidėjo Tarybų Sąjungos saugumo organai. Kas per parankiais – paaiškės. Be reikalo keliamas propagandinis triukšmas prieš per daug švelnios vakarietiškos demokratijos teismą! Jeigu Jūs esate krikščionė, tikite Jėzaus Kristaus skelbiama Evangelija, turite suprasti, kad niekšybė negali nugalėti. Jei Jūsų sūnus Sergejus Antonovas neteisingai apkaltintas, šmeižiamas nepagrįstai – Jums ir sūnui negresia pavojus, nes tikrąją tiesą žino jis pats ir Dievas. Ne prieš žmonių teismą reikia likti teisiam, bet prieš Aukščiausiąjį, prieš Dievo teismą. O jeigu S. Antonovas kaltas? Kaip jis nuramins savo sąžinę išsisukęs nuo pasaulio teismo, kai teks laukti kur kas baisesnės akistatos su pačia Tiesa?

Suprantame Jūsų nerimą dėl sūnaus gyvybės. Daug, oi, daug Lietuvos sūnų negrįžo iš jiems nepažįstamo Afganistano. Žudė jie nekaltus afganų liaudies žmones, žuvo ir patys, būdami nekalti. Ne savo valia jie eina į pražūtį, ne savo valia mūsų vaikai neša kitiems mirtį. Žmogaus gyvybė pasaulyje - laikinas reiškinys, siekiantis amžinybės. Jėzus Kristus atėjo į pasaulį tam, kad savo mirtimi ir prisikėlimu atvertų žmonėms kelią į Šviesą, Gyvenimą.

Tik Jūsų sūnus gali apspręsti savo paties likimą. Nekaltas nepatiria pačios baisiausios bausmės – baimės. Jis lieka ramus, kad ir ką benuspręstų pasaulietinis teismas. Prisiminkite Jėzaus Žodžius: "Dabar teisiamas šitas pasaulis. Netrukus šio pasaulio kunigaikštis bus išmestas laukan." /Jn 12,31/. Vieninteliu teisėju galima pasikliauti – Viešpačiu Jėzumi, kurio gailestingumui laimėti tereikia nuoširdaus išpažinimo ir atgailos. Nei Tarptautinė demokratinė moterų federacija, nei Tarybinių moterų komitetas negalės duoti to, ką gali duoti visų Viešpats. Kas kita, jeigu Jūsų šeima nepažinojo Evangelijos Tiesos. Tada savo sūnų Jūs pati labai nuskriaudėte. Jums šitai atitaisyti - nepakanka "pasikliauti viso pasaulio moterų solidarumu..."  

Kreipiamės ir į Tarybinių moterų komitetą, norėdamos įsitikinti šio komiteto geranoriškais troškimais ir objektyvumu.

Pirmiausia kreipiasi motinos, kurių sūnūs žuvo Afganistane:

Komiteto narės, tarybinės moterys! Jūs paskelbėte pareiškimą, reikalaudamos išlaisvinti S. Antonovą ir leisti jam sugrįžti namo, nes jo motina ilgisi ir nerimauja, nesulaukdama savo sūnaus. Kas ir iš ko pareikalaus sugrąžinti mūsų sūnus, kurių ne vienas, o šimtai negrįžo namo, kai išleidome į Tarybinę armiją. Mes, motinos, dar vis tebelaukiame savo vaikų, žuvusių Afganistano žemėje. Tarybinės moterys, ar iš Jūsų, esančių Komitete, nors viena apraudojote sūnų, žuvusį nuo laisvę mylinčios tautos stiprios rankos? Ar nejutote prakeiksmo atgarsių afganių motinų, našlaičių ir visos nuniokotos jų šalies? O mes pajutome! Todėl ir laukiame, žvelgiame į kelią, nes dar turime viltį pamatyti savo sūnus namuose. Nežinome net kur žuvusiųjų ieškoti, kad nors kapą galėtume aplankyti. Padėkite mums surasti savo sūnus. Išlaisvinkit, kad galėtų sugrįžti į savo namus!

Mes, motinos, kurių sūnūs tarnauja Tarybinėje armijoje, tiksliau, prievarta yra išsiųsti į Afganistaną, kreipiamės į Tarptautinę demokratinę moterų federaciją:  

Moterys! Motinos! Kodėl mūsų vaikai turi nešti mirtį, vargą ir kančias žmonėms, kurie jiems nieko blogo nepadarė? Argi krikščionių tikėjimas nedraudžia žudyti? Argi šito nedraudžiame mes, motinos? Mes gimdome ir auginame vaikus, taikiam gyvenimui, -kodėl jie išplėšiami iš mūsų globos, prievarta verčiami prisiekti ir vykdyti prigimčiai priešingus veiksmus? Mūsų šalyje taika. O mes laukiame vaikų grįžtant iš karo! Ar Jums pažįstama ši laukimo kančia? Tegu Afganistaną gina ir jo reikalais rūpinasi afganų liaudis. Padėkite mūsų sūnums sugrįžti į savo tėvynę!  

Gerbiama I. Antonova! Jūs prašote padėti išlaisvinti sūnų. Argi neteko girdėti Gerosios Naujienos? Šv. Tėvas, į kurio gyvybę taip akiplėšiškai buvo kėsintasi, kaip tik ir skelbė šią išlaisvinimo naujieną – Evangeliją, kurioje Kristus sako: "Nebijokite. Aš nugalėjau pasaulį." Ką Kristus skelbė pasauliui, jeigu ne sveiką protą, logiką, teisingumą ir meilę? Argi kulka, nukreipta į Šv. Tėvą, nesiekė niekšingumo pergalės?

Tarybinių moterų komiteto atstovės! Apginkite Afganistano motinas ir vaikus nuo mūsų šalies teikiamos "pagalbos" niokojant žemę, liejant kraują mūsų sūnų rankomis! Mes auginame, mokome savo vaikus, kad jie būtų naudingi Tėvynei ir žmonijai. Aukojame savo vargus, nemigo naktis, kad vaikai užaugtų sveiki ir dori žmonės. O tarybinė tėvynė mums persiunčia metalinius karstus ir afganų prakeiksmus. Už ką mums tokia "padėka"?  

Tarptautinės demokratinės moterų federacijos moterys! Jeigu ištiesėte pagalbos ranką vienam bulgarų tautos sūnui, neatsisakykite užtarti mūsų šalies motinų prašymų, gelbėjant tūkstančius sūnų! Pateisinkite savo kaip motinų vardą, kad mes taip pat galėtume pasikliauti viso pasaulio moterų solidarumu. Ženkime lemtingą žingsnį į taiką!

Tik moterys turi nuspręsti, ar verta gimdyti vaikus karui. Sveikas protas, teisingumas ir meilė turi nugalėti. Negalima laukti, užliūliuotoms gražių kalbų. Kiekvienam žmogaus teisių pažeidimui, kiekvienai prievartai tarkime griežtą "Ne!" 

Prašome Tarybinių moterų komitetą paskelbti mūsų pareiškimą visoms pasaulio moterims.

LIETUVOS MOTINOS