(Pasakoja Bronislovas POŠKUS, gyv. Kretingoje žemaičių 8)
Du kartus man buvo pranešta, kad atvykčiau į namų valdybą rugsėjo 15 d. Nenuėjau. Vėl kvietimas, kad atvykčiau 16 d. Nenuėjau. Trečią pranešimą gavau dalyvauti susirinkimo, kuris vyks Žemaičių gatvės 8-ame name penktoje laiptinėje, t.y.prie mano buto durų. Prie laiptinės durų buvo skelbimas: "Kviečiame visus laiptinės gyventojus dalyvauti susirinkime 19.30 val. Dienotvarkė: Pasiruošimas žiemai ir komunalinio ūkio vystymas tames rajone."
Iš anksto buvo ieškomi žmonės, kurie sutiktų pasisakyti prieš mano dalyvavimą Vilniuje rugpjūčio 23 d. įvykusioje demonstracijoje. Pirmiausia prašė penktos laiptinės gyventoją, buvusi "liaudies gynėją" Steponą Sungailą. Šis atsisakė. Tada prikalbėjo tos pačios laiptinės gyventoją Lataką kad jis mane pasmerktų...
Susirinkimą pradėjo Kretingos miesto vykd. komiteto pirmininko pavaduotoja Kubilinskienė ir Metrikienė - namų valdybos atstovė. Kubilinskienė susirinkusiems pasakė:
Iš jūsų laiptinės vienas gyventojas dalyvavo Vilniuje 23-ją rugpjūčio antitarybinėje demonstracijoje. Kaip jūs tai reaguojate?
Nei vienas iš susirinkusiųjų nieko neatsakė, tiksliau, atsakė tyla. Dar klausė, ar matę per televiziją rodomą demonstraciją? Tyla. Ar klausę radijo pranešimų? Tyla. Ar skaitę, ką apie ją rašė spauda? Latakas pasakė, kad dabar esą leidžiama važiuoti į užsienį...
- Demonstracijos dalyvis visuomenei naudingo darbo nedirba... Nei Kubilinskienė, nei Latakas demonstranto pavardės neminėjo. Kas iš laiptinės gyventojų dalyvavo Vilniuje demonstracijoje ir kas visuomenei naudingo darbo nedirba, buvo žinoma tik Kubilinskienei ir Latakui. Aš susirinkime nedalyvavau. Saugumui, matomai, susirinkimas nepatiko.
Rugsėjo 17 d. gaunu pranešimą, kad atvykčiau rugsėjo 18 d.18.00 val. į kultūros namus, kur vyks Žemaičių gatvės gyventojų susirinkimas. Darbotvarkėje: pasiruošimas žiemai ir komunalinio ūkio vystymas rajone... Į susirinkimą nėjau. Gavau penktą kvietimą iš Kretingos m. vykd.komiteto, datuotą 1987.IX.21, Nr.39 su sekretorės Benetienės parašu. Kvietė atvykti pas pirmininką A.Elinską rugsėjo 23 d.9 val. Nuvykau. Pirmininkas Elinskas paklausė mano vardo, pavardės, gimimo metų, kodėl nedalyvavau susirinkime kultūros namuose ir kaip esu gavęs valdišką butą. Atsakiau, kad dar niekad nesu atvėręs kultūros namų durų... Į kabinetą įėjo saugumo viršininkas Pocevičius. Sakėsi užėjęs atsitiktinai...
- Kodėl, viršininke, kalbate netiesą? Tik jūsų liepimu esu čia iškviestas ir nė vieno iš penkių pranešimų negavau be jūsų nurodymo. Susirinkimai buvo ruošiami jūsų nurodymu, ir žmonės iš anksto parinkti ir supažindinti, ką turės kalbėti. Pocevičius paklausé, ar aš skaitau laikraščius? Atsakiau, kad neskaitau... Laikraščiuose esą mirgėte mirga - žmonės apgailestauja dalyvavę demonstracijoje, nes buvo suvedžioti ir apgauti... smerkią jos rengėjus...
- O aš džiaugiuosi dalyvavęs. Gerai pažįstu Nijolę Sadūnaitę ir pritariu kiekvienam jos pasakytam žodžiui. Tai šventi tiesos žodžiai. Ar ir Grigo žodžiams pritari? - paklausė saugumietis.
- Taip, pritariu ir Grigo žodžiams.
- Su kuo važiavai į Vilnių?
- Lėktuvu skristi negaliu, važiavau mašina.
- Žinau, važiavai su Laurinsku. Rašyk autobiografiją.
- Nerašysiu, nes jeigu jūs žinote, kas vyko laike mėnesio, tai žinote ir mano 59-erių metų laikotarpį.
Pirmininkas Elinskas kalbėjo:
- Mes negalime leisti tokių antitarybinių demonstracijų. Buvo Vilniuje, kitą kartą sugalvos Kaune, Kretingoje ar Šiluvoje ir kas gausis?..
- Taip, reikės priprasti prie naujų persitvarkymų...
- Ar dalyvausi kitą kartą demonstracijose?
- Taip, dalyvausiu, jei tik žinosiu, kada ir kur bus.
- Mes smerkiame svetimas idėjas sakė pirm.Elinskas.
- Pas ką svetimos idėjos, pirmininke, ar ne pas jus? Pažvelkite į tarybinio rojaus centrą ir paklausykite, ką kalba akademikas Sacharovas, ką rašo Solženicynas, pasiskaitykite apie Gulagą.
- Reikia būti lojaliam tarybų valdžiai. Kodėl klebonas giria valdžią ir džiaugiasi ja?
- Aš irgi už džiaugsmą! Bet kaip galima džiaugtis, jei geriausi kunigai -Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir kiti pasmerkti sunkioms lagerio kančioms už tai, kad sakė tiesą, kad žmonėms skelbė Evangeliją?
Pocevičius man priekaištavo, kad aš esąs nepatenkintas klebonu.
- Kokios jums reikia lasvės? Ar anksčiau dėvėjai tokius drabužius, kaip dabar?
- Viskas buvo pasakyta 23-čią rugpjūčio Vilniuje...Žmogus - ne kiaulė. Kiaulei užtenka šiaudų po šonais, lovyje bet kokio maisto ir ramiai laukia peilio... Žmogui reikia daugiau.
- Ar matėt per televiziją kapitalistų elgesį su demonstrantais paklausė Elinskas. - Ir spaudoje rašė, kaip užvažiavo traukinys klūpantį ant bėgių Braijoną...
- Pas mus ant bėgių neklaupia, bet pastumia po ratais, pavyzdžiui kunigą Laurinavičių Vilniuje.
- Ar tikrai žinote, kad buvo jis pastumtas po ratais?
- O jūs, viršininke, ar tikrai žinote, kad nebuvo pastumtas?
- Iš jūsų bus atimtas butas - pasakė Pocevičius. -Gauni siuntinius, už tai duodi medžiagą radijo stotins.
- Kas duoda medžiagą? Ar ne Jūs, saugumiečiai? Dabar ne Stalino laikai, kada galėjote siautėti, ir pasaulis nežinojo. Ačiū Dievui, kad pavyko pramušti geležinę uždangą ir supažindinti pasaulį su Lietuvos gyventojų kančiomis. Norėtumėte, viršininke, kad būtų tylime, kai smaugiama, dėkojama, kai tremiama, laisve džiaugiamasi, kai antrankiai dedami. Išsigandote demonstracijos Vilniuje, kad drąsiai ir atvirai buvo pasakyta: "Priespaudai ne! Laisvės! - Laisvės!" Kaip jūs bešantažuotumėte demonstracijos organizatorius ir dalyvius, judėjimo užgniaužti nebepavyks. Ar ne keista, kad dramblys išsigando skruzdėlės ir šaukiasi miško žvėrių pagalbos.
Pocevičius pasakė:
- Dar bus su jumis atskiras pokalbis, o dabar griežtai įspėju nekalbėti su jaunimu. Ir kad nė vienas žodis iš čia nebūtų perduotas...
Paprašiau raštiško įspėjimo su antspaudu. Pocevičius dar kartą pakartojo savo griežtą įspėjimą. Jam pasakiau:
- Ką manote daryti, darykite tuojau. Aš netylėsiu ir jūsų įspėjimų nesilaikysiu.
Dar paklausiau saugumiečio, ką man daryti: ar nusipirkti karstą, ar pakelės griovy užkas. Pocevičius liepė Elinskui tuojau rašyti pareiškimą ir sodinti mane paroms... Pirmininkas Elinskas šį kartą nepakluso Pocevičiui, pareiškimo nerašė.
Katalikiškai atsisveikinau ir išėjau.