„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metis
 |
|
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios |
 |
|
Aleksandras Lavutas |
 |
|
Grupė minėjimo dalyvių |
1972 m. kovo 19-ąją buvo išleistas pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris, pogrindžio sąlygomis ėjęs beveik 17 metų. Tai buvo ne tik periodinis informacinis leidinys, bet pirmiausia dokumentas, fiksuojantis Bažnyčios persekiojimus. Siunčiami į laisvąjį pasaulį, „Kronikos“ numeriai skelbė tiesą apie padėtį Lietuvoje. Ten jie buvo verčiami į kitas kalbas, kone ištisai skaitomi ir per Vatikano radiją, ir net Lietuvoje žymiai plačiau paskleisdavo „Kronikos“ žinias, negu jos galėjo pasiekti rašomąja mašinėle padaugintos.
Penktadienį Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, vyko konferencija „Tiesos žodis – kelias į laisvę: 1972–1988“, skirta „LKB kronikos“ leidimo pradžios keturiasdešimtosioms metinėms. Konferencijos pradžioje kalbėjusi Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė: „Nereikia būti profesionaliu istoriku, kad suprastum: be „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, be jos keliamų vertybių ir jos sutelkto žmonių rato tautinis atgimimas būtų buvęs kitoks“. Pagrindinis kalbėtojas penktadienio minėjime buvo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. (Ši kalba spausdinama 5 puslapyje.) Taip pat kalbėjo „Kronikos“ leidėjas ir platintojas Petras Plumpa, su Maskvos disidentais ryšį palaikęs dr. Arimantas Raškinis, „Kroniką“ į Vakarus perduoti pagelbėję maskviečiai disidentai Sergejus Kovaliovas ir Aleksandras Lavutas, „Kronikos“ redaktorius vysk. Jonas Boruta, redaktorė ses. Gerarda Šuliauskaitė, „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda. Buvo pristatyta arkivyskupo S. Tamkevičiaus prisiminimų knyga „Tiesa išlaisvina“.
„Kronikos“ 40-metis kovo 10-ąją buvo paminėtas Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Čia apie „Kronikos“ leidimo aplinkybes pasakojo arkiv. S. Tamkevičius ir g. kan. Vytautas Vaičiūnas. Kovo 18-ąją Simne, kur buvo išleisti pirmieji „Kronikos“ numeriai, jos sukaktis buvo paminėta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vykusiomis šv. Mišiomis, kurias aukojo tuo metu čia vikaru dirbęs Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, koncelebravo vyskupai Jonas Kauneckas ir Juozas Žemaitis MIC.
Plačiausiai „Kronikos“ 40-metis buvo paminėtas Kaune pirmadienį, kovo 19-ąją. Čia renginys prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Arkikatedroje Bazilikoje, dėkojant Viešpačiui, kad jis globojo sovietmečiu daug kentėjusią Bažnyčią Lietuvoje. Liturgijai vadovavęs arkivyskupas S. Tamkevičius šią Dievo globą palygino su tądien švenčiamo, tyliai savo misiją šventojoje istorijoje atlikusio šv. Juozapo globa, kuri buvo skirta Marijai ir Jėzui. „Lygiai prieš 40 metų šv. Juozapas tapo kito kūdikio – „LKB kronikos“ globėju“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius, atkreipdamas dėmesį, jog 1972 m. kovo 19 d. „Kronika“ irgi pasirodė labai tyliai, bet turėjo didelį uždavinį – ginti tikinčiuosius ir visą Bažnyčią nuo tada vykdytos labai kryptingos jos naikinimo politikos, sudarant jai nenugalimas kliūtis ir siekiant tyliai numarinti. Pasak ganytojo, toji pati erodiška dvasia sklido siekiant nužudyti šį „kūdikį“ – „Kroniką“. Šimtai saugumo pareigūnų, informatorių gaudė kiekvieną leidėjų žingsnį, suiminėjo, tardė, teisė, o ji vis ėjo. Kaip sakyta homilijoje, Bažnyčia visada bus kliuvinys antikristinei dvasiai, ji niekada neturės išorinės ramybės, tačiau sąžinė ir pareiga ir šiandien skatina ginti Bažnyčią, apgaubti ją savo globa.
Paskui minėjimas vyko Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje. Čia susirinko gausi „Kronikos“ redaktorių, platintojų, talkininkų – kunigų, seserų vienuolių, pasauliečių, Bažnyčios pogrindžio veikėjų, ypač garbių svečių – Rusijos disidentų,– taip pat miesto visuomenės, Seimo narių, gausaus būrio moksleivių, studentų, mokytojų, švietimo įstaigų vadovų auditorija. Čia visus pasveikino Kauno „Vyturio“ katalikiškos mokyklos mišrus choras. Jis pakvietė sugiedoti Lietuvos himną ir „Lietuva brangi“.
Renginio vedėjas – Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai ir „Artumos“ žurnalo redaktorius Darius Chmieliauskas – sakė, kad pats tik iš tėvų pasakojimo žino apie „Kroniką“, todėl prisiminimais pasidalinti pakvietė 1972–1983 metais buvusį „LKB kronikos“ redaktorių arkiv. S. Tamkevičių. Arkivyskupas teigė, kad šio pogrindinio leidinio istorijoje – daugybė drąsių, ištikimų ir sumanių žmonių – kunigų, seselių vienuolių, pasauliečių, arčiau ar toliau buvusių prie „Kronikos“ leidimo, nuolat rizikavusių, nežinojusių ypatingų konspiracijos būdų, veikdavusių, kaip sugebėdavo, naudodavusių paprastas priemones, pasak ganytojo, – sovietinį „kompiuterį“ – rašomąją mašinėlę ar iš dalių surinktą „Erą“. Iš gausaus būrio „Kronikos“ bendradarbių jau 20 yra iškeliavę pas Viešpatį. Renginio dalyviai pagerbė juos tylos minute. Arkiv. S. Tamkevičius sakė, kad slogioje prievartos tikrovėje pasipriešinimo tiesa – „Kronikos“ leidimo – sumanymą palaimino tuomet sovietinės valdžios tremtiniai – Nemunėlio Radviliškyje ir Žagarėje buvę vyskupai Vincentas Sladkevičius ir Julijonas Steponavičius. Kadangi arkivyskupas yra jėzuitas, jo sumanymui pritarė jėzuitų provincijolas kun. Jonas Danyla. Arkivyskupas vardijo visus daugiau ar mažiau prie „Kronikos“ leidimo prisidėjusius žmones, ekrane buvo rodomos kiekvieno jų nuotraukos, o tie, kurie dar gyvi ir atėjo į šį renginį, buvo pagerbti plojimais. Arkivyskupas priminė didžiausią „Kronikos“ iššūkį – jos perdavimą į Vakarus. Čia talkino Maskvoje bei laisvajame pasaulyje gyvenę ir nuoširdžiai jos žinią skleidę žmonės – S. Kovaliovas, A. Lavutas (abu jie buvo salėje), Tatjana Velikanova, Rožė Šomkaitė, Gintė Damušytė kunigai Kazimieras Pugevičius, Kazimieras Kuzminskas, Vytautas Kazlauskas, Vincentas Mincevičius ir kiti.
„Kronikos“ leidimą įkalinus kun. S. Tamkevičių prisiminė Telšių vyskupas J. Boruta SJ, ją redagavęs 1983–1989 metais. Jis sakė, jog nebuvo labai sunku rinkti medžiagą, – kaip pogrindžio rekolekcijų seserims vienuolėms vedėjas, jis daug keliaudavo po Lietuvą.
Daug naujienų, tinkančių leidiniui, stengdavosi išgirsti ir įsidėmėti, nes užsirašinėdamas bijojo pridaryti problemų ir sau, ir tiems, kurie pasakodavo. Ganytojas prisiminė vysk. J. Steponavičiaus paraginimą ir toliau laikytis tiesos skelbiant „Kronikos“ medžiagą, nes šio leidinio vertė ypatinga – ji nebuvo anoniminė. Pasak vysk. J. Borutos, nors tada sistemą jau klibino 1984 metais minėtas šv. Kazimiero, o 1987 metais – Lietuvos Krikšto jubiliejus, tačiau ir tuo metu „Kronikos“ leidėjai visada jausdavę saugumo „uodegą“ ir nuolatinę įtampą. Net slaptuose susitikimuose Latvijos miškuose tekdavo matyti vaikščiodavusius „meškertiotojus“. Vysk. J. Boruta priminė ir keletą epizodų iš „Kronikos“ leidimo ypatybių.
Kaip liudijo viena iš pagrindinių redaktorių, tuomet Kybartuose gyvenusi ses. Bernadeta Mališkaitė SJ, po mons. A. Svarinsko suėmimo buvo itin sunkus metas. Visi suprato, kad antras suėmimas bus tuometinio Kybartų klebono kun. S. Tamkevičiaus, drąsinusio, kad „Kronika“ turi eiti. Pasak vos 25-erių metų sulaukusios ir į šį pogrindinį darbą įsitraukusios sesės eucharistietės, tada rūpėjo, ar viskas gerai išmokta, – nežinoti, ko nereikia žinoti, o nuo saugumo įsiveržimų būti pasiruošusioms apsiginti šalia nuolat laikytais degtukais rankraščiams sunaikinti ar plaktuku rašomajai mašinėlei sugadinti. Tada seserys buvo sekamos visur, kur tik ėjo – manyta, kad jos nuves pas tikruosius „Kronikos“ organizatorius.
Ses. B. Mališkaitė SJ prisiminė KGB posakį: „Kybartus reikia ištaškyti“ ir labai gyvą, sąmoningą, maldos akcijomis saugumiečius siutinusią kybartiečių bendruomenę, kuri augino drąsius vaikus, išdrįsdavusius iškelti trispalvę, į Rusiją važiuojančius traukinius aprašinėti šūkiais „Laisvę Lietuvai!“, susirinkdavusius prie kratomų namų ir taip trukdydavusius saugumiečiams. Ses. Bernadeta teigė, kad Kybartų žmonės tapo labai artimi.
Paskui kalbėjęs žymus disidentas ir politinis kalinys svečias iš Rusijos Sergejus Kovaliovas pabrėžė, jog tokie leidiniai, kaip „LKB kronika“ ar Maskvoje leista „Dabarties įvykių kronika“ yra labai svarbūs šiandienai – tai tiesa, paremta tiksliais faktais. Tiesos žodis ir idėja, pasak S. Kovaliovo, ypač reikalingi jaunimui, kuris galbūt ir negyvens taip, kad jam reikės slėpti savo darbo įrankius.
Pabaigoje kalbėjęs Aleksandras Lavutas – disidentas, politinis kalinys – prisiminė slaptus susitikimus su „LKB kronikos“ leidėjais Maskvoje, kuriuos dažnai rengdavo Rusijos mokslininkų butuose, ir paminėjo vieną iš jų – Levaną Čeilochianą, norėjusį, kad visuomenė žinotų, kas iš tiesų dedasi šalyje.
Sveikinimo žodį tarė ir „Gerumo kristalą“ arkiv. S. Tamkevičiui įteikė miesto meras Andrius Kupčinskas. Seimo narys Arimantas Dumčius, renginyje dalyvavę Kauno mokyklų vadovai, mokytojai už sovietmečiu parodytą drąsą, tiesos sakymą dėkingumo žodžius tarė visiems „LKB kronikos“ bendradarbiams.
© 2012 „XXI amžius“
