Pasirinkite savo kalbą

K. MÉTA

A Š A R A   R I E D Ė S

    Kokį žiedą nusiskinti?
    Kokį kelią pasirinkti?-
    Kad žavėtų akeles
    Ar kad žeistų kojeles?..

    Eiti dieną? Eiti naktį?
    Širdžiai įsakyt neplakti?
    Susigrumti su audromis?
    Apsisiausti liepsnomis?

    Alpsta siela alkana...
    Ar kova juokų daina?
    Kas patars? Ir kas atspės? -
    Vien tik ašara riedės...

Ž V A I G Ž D Ė

    Žvaigždė man sužibo delne,
    Aušružė nušvitus švelnia.-
    Ir skleidžias kvapnioji šviesa,
    Ir tirpsta ledinė tamsa,

    Tai rubinas mano širdies!
    O jis dar vis augs ir didės.
    Smilgelei nurodys takus,
    Kad tiestų į aušrą sparnus.

    Dalužė klaiki žemumos!
    Kas pelkių jėgas pažabos,
    Kad akmeniu širdys nevirstų,
    Pavasario balsą išgirstų?
               X
    Kuriai gi žvaigždei melstis verta,
    Kada visais keliais naktis nuėjo?..
    Ir žodžiai lyg angis į veidą kerta,
    Ir sielą baro gūdūs vėjai...
            X
    Neverk ir neliūdėk. Ne vienas juk esi,-
    Širdžių miriadai žemėj žydi!
    Kaip saulės šypsena šviesi,
    Tu širdis palydėk per skausmą didį.