TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. birželio 21 d.
Nr. 32
Lietuvos KP Centro Komitetui ir Vyriausybei
Š.m. Valstybinio saugumo komiteto darbuotojai, apkaltinę tarybinės santvarkos šmeižimu, suėmė keturis kovotojus už Lietuvos tikinčiųjų teises: Povilą Buzą, Anastazą Janulį, Genovaitę Navickaitę ir Oną Vitkauskaitę. Suimtiesiems iškeltos baudžiamosios bylos. Vieningai tvirtinama, kad jie būsią baudžiami už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" gaminimą ir platinimą.
Ar suimtieji P.Buzas, A.Janulis, G.Navickaitė ir O.Vitkauskaitė yra nusikaltėliai? Ne! Mes apklausėme daugelį šiuos suimtuosius gerai pažinojusių žmonių - jie visi tvirtino, kad suimtieji yra dori lietuviai ir pavyzdingi katalikai, kuriems tik pavydėti galima moralinio kilnumo. Tokius žmones kaltinti tarybinės santvarkos šmeižimu bei juodinimu yra nesąžininga ir žema.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. birželio 21 d.
Nr. 33
Lietuvos KP Centro Komitetui
Nors dauguma Lietuvos kunigų (522) ir du vyskupai 1979 m. raštu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pareiškė, kad 1976 m. liepos 28 d. išleisti Religinių susivienijimų nuostatai prieštarauja Bažnyčios kanonams, tarptautiniams Tarybų Sąjungos pasirašytiems dokumentams ir net pačiai tarybinei Konstitucijai, vis dėlto Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis š.m. kovo mėn. Eltoje ir rajoninių laikraščių straipsniuose: „Apie sąžinės laisvę", „Valstybė ir religiniai susivienijimai" ir „Valstybės įstatymai privalomi visiems" vėl primygtinai pabrėžia būtinumą jų laikytis, o kitaip mąstančius vadina religiniais ekstremistais. Minėti straipsniai sukėlė dar didesnę kunigų ir tikinčiųjų reakciją, nes katalikai negali priimti tokių nuostatų, kurių neįmanoma suderinti su Katalikų Bažnyčios tvarka, religijos bei sąžinės prigimtimi ir net pačiu žmoniškumu.
Religijų reikalų tarybos įgaliotinis teigia, kad tarybinė Konstitucija suteikia religijai visišką laisvę: pilietis gali tikėti ar netikėti, keisti tikėjimą, eiti į bažnyčią, turėti religinius reikmenis - paveikslus, maldaknyges, - tarybiniai įstatymai saugo tikinčiuosius nuo pasikėsinimo į tikėjimo laisvę.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. liepos 21 d.
Nr. 34
KREIPIMASIS
į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusias vyriausybes
ir visus geros valios žmones
1974 m. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas nuteisė Petrą Plumpa-Pluirą 8-eriems metams pataisos darbų, atliekant bausmę griežto režimo lageryje. Jo kaltė - kad, pasinaudodamas Visuotine žmogaus teisių deklaracija, daugino leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", kuriame buvo fiksuojami tikinčiųjų diskriminacijos faktai.
Petras Plumpa-Pluiras nėra nusikaltėlis, bet aukštos moralinės kultūros lietuvis, pavyzdingas katalikas ir trijų vaikų šeimos tėvas. Tokiais žmonėmis galima tiktai didžiuotis, o jų teisminis persekiojimas - niekuo nepateisinamas nusikaltimas prieš pagrindines žmogaus teises.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. rugpjūčio 30 d.
Nr. 35
Lietuvos Katalikų Bažnyčios ordinarams ir
Kauno kunigų seminarijos Rektoriui
II Vatikano Susirinkimo dekrete „Optatan totius" skelbiama, kad „kunigai seminariją laikys diecezijos širdimi ir kiek galėdami jai mielai padės", todėl labai suprantamas visų Lietuvos vyskupų ir kunigų rūpestis vienintele Kauno kunigų seminarija. Pastarieji įvykiai seminarijoje visus verčia dar labiau susirūpinti jos likimu.
Neseniai Lietuvos kunigus pasiekė žinia, jog Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis įsakė pašalinti iš Kunigų seminarijos IV kurso klieriką Aloyzą Volskį. Jis kaltinamas tuo, kad atostogų metu bendravęs su uoliais ir valdiškų ateistų nekenčiamais kunigais. Šiame įvykyje labiausiai visus piktina įgaliotinio noras, jog šį klieriką pašalintų pati seminarijos vadovybė. Šitoks klierikų ir kunigų šantažavimas peržengia ne tik tarybinių įstatymų ribas, bet ir bet kokį žmoniškumą. Lietuvos kunigai pagrįstai klausia, ar turi įgaliotinis juridinę ar moralinę teisę taip grubiai kištis į Kunigų seminarijos veiklą ir ko būtų verta seminarija, jeigu, paklusdama neteisėtai prievartai, pradėtų atleidinėti tuos klierikus, į kuriuos Bažnyčia deda daug vilčių? Jeigu klierikas būtų nusikaltęs tarybiniams įstatymams, tam reikalui yra prokuratūros, teismai, tačiau niekada negalima sutikti, kad prokuroro pareigas neoficialiai atliktų Religijų reikalų tarybos įgaliotinis, kuris, bijodamas palikti savo nusikalstamos veiklos pėdsakus, žodžiu prievartauja seminarijos rektorių ir ordinarus būti jo nusikaltimų bendrininkais.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. spalio 20 d.
Nr. 36
Lietuvos TSR KP Centro Komitetui ir Vyriausybei
Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupams ir vyskupijų valdytojams
Lietuvos tikintiesiems
1978 m. lapkričio 13 d. Lietuvoje susikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas, susidedantis iš penkių kunigų, pasiryžęs rūpintis kad visi tikintieji, nepaisant konfesijų skirtumų, galėtų naudotis visomis laisvėmis, kurias jiems suteikia įgimtoji teisė, TSRS Konstitucija ir įvairūs Tarybų Sąjungos vyriausybės pasirašyti tarptautiniai dokumentai.
Dvejų metų praktika parodė, kad Katalikų Komiteto veikla buvo naudinga:
a) Lietuvos tikintiesiems, nes į viešumą iškėlė daug tikinčiųjų skriaudų, patirtų dėl valdžios remiamų ateistų savivalės;
b) tarybinei vyriausybei, nes, teikiant objektyvią informaciją, buvo sudaryta galimybė užkirsti kelią tikinčiųjų diskriminacijai;
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. spalio 20 d.
Nr. 37
Lietuvos TSR KP CK Antrajam Sekretoriui N.Dybenkai
Eduardas Bulachas, gyv. Vilniuje, Viršuliškių 71-8, kreipėsi į TTG Katalikų Komitetą prašydamas mūsų pagalbos, kad galėtų įgyvendinti savo seną svajonę - emigruoti į JAV. Mes negalime likti abejingi žmogaus likimui, todėl ir kreipiamės į Jus, kurio vienoks ar kitoks sprendimas šito žmogaus gyvenime turės lemiamą reikšmę.
Kaip matyti iš Eduardo Bulacho autobiografijos, jis savo gyvenime yra daug iškentėjęs neužtarnautų pažeminimų, ujimo. Viso to priežastis buvo tik jo religiniai įsitikinimai. Gyvenimas Eduardui Bulachui tarybų šalyje yra nepakeliamai sunkus. Mes esame giliai įsitikinę, kad ir tarybinei valdžiai iš tokio piliečio nebus jokios naudos, o tik nuolatinis rūpestis dėl nepageidaujamų jo žingsnių. Todėl mes nuoširdžiai Jus, Tamsta Sekretoriau, prašome, padėkite šiam
žmogui, kad jis bent vieną kartą savo gyvenime pajustų, jog atsižvelgta į jo švenčiausias teises.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. lapkričio 1 d.
Nr. 38
Lietuvos TSR prokurorui
Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams
PAREIŠKIMAS
Dar 1975 m. Kaune, prie Aleksoto tilto, ant laiptų, einant į bažnyčią buvo užpulta ir peiliu subadyta vienuolė seselė, uoli vaikų katechete Stanislava Lušaitė. Ligoninėje atgavusi sąmonęji papasakojo, kad ją užpuolė pagyvenęs vyras, apsivilkęs pilku apsiaustu, ir keliais peilio smūgiais mirtinai ją sužeidė. Prieš mirtį seselė Stanislava Lušaitė, turėdama aiškią sąmonę, žudikui dovanojo. Kankinė už tikėjimą palaidota savo tėviškėje Viduklės kapinėse.
1978 m. kovo 10 d. naktį banditai užpuolė (vienas jų milicininko uniforma) Šiluvos kleboną kun. Vaclovą Griauslį ir peiliu sužeidė. Laimei, klebonas spėjo pabėgti, bet ligoninės neišvengė. Atrodo, kad nusikaltėliai buvo susekti, bet teismui neperduoti.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. lapkričio 13 d.
Nr. 39
Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusių valstybių vyriausybėms
KREIPIMASIS
Prieš penkerius metus 35 valstybės, įskaitant ir Tarybų Sąjungą, pasirašė Helsinkio Baigiamąjį Aktą, kuriame sakoma:
„Valstybės-narės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę. Šia prasme valstybės narės pripažins ir gerbs asmenybės laisvę išpažinti vienasmeniškai arba bendrai su kitais religiją ar tikybą, veikiant pagal savo paties sąžinę" (7 sk.).
Pasirašius Helsinkio Baigiamąjį Aktą, tikinčiųjų padėtis Tarybų Sąjungoje, kaip ir buvo galima laukti, ne pagerėjo, bet pablogėjo. Todėl mes norime atkreipti Baigiamąjį Aktą pasirašiusių vyriausybių dėmesį į tas Lietuvos tikinčiųjų religinio gyvenimo vietas, kur ypatingai jaučiama tikinčiųjų diskriminacija.