&nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; K R O N I K A

• Iš „LKB Kronikos" archyvo

• Pogrindžio leidiniai

1977 m. birželio 29

LKB KRONIKA Nr. 28

Perskaitęs duok kitam!
Eina nuo 1972 m.

AUŠRA NR. 7

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

AUŠRA
NR. 7 [47]

Numeryje:

1. Prie Kryžių kalno

2. Paskutinis birželis (eilės)

3. Kultūrinis palikimas

4. Lietuvių padėtis Baltarusijos TSR (str. pabaiga)

5. Kieno kreivas veidrodis?

6. SOS! SOS! SOS!

7. Žinios

Lietuva
1977.VIII

Naujas „Aušros“ redaktorius

1975 m. spalio mėnesį pasirodė naujas pogrindžio leidinys „Aušra“. Pirmieji penki numeriai buvo suredaguoti „Kronikos“ redaktorių. Pagrindinė redakcijos darbuotoja ses. Elena Šuliauskaitė kantriai ir rūpestingai redagavo ir Kroniką ir Aušrą. Vieną dieną ji padejavo, kad krūvis per daug didelis ir reikia naujų talkininkų. Pradėjau svarstyti, kas galėtų talkinti, redaguojant „Aušrą“. Dar nuo Seminarijos laikų buvau gerai pažįstamas su kun. Lionginu Kunevičiumi ir žinojau apie jo literatūrinius sugebėjimus - Seminarijoje buvo sienlaikraščio redaktorius. 1977 m. pradžioje aplankiau kun. Lionginą ir pasiūliau redaguoti „Aušrą“. Mano dideliam džiaugsmui sutiko imtis reikalingo, bet pavojingo darbo. Tokiu būdu 1977 m. gegužės mėnesį pasirodė „Aušros“ 6 – asis numeris, gimęs ne ant Simno ežero kranto, bet Būdvietyje. Dievas laimino ir iki Nepriklausomybės paskelbimo naują redaktorių lydėjo sėkmė. Tačiau kun. L. Kunevičiui „Aušros“ redagavimas neabejotinai sutrumpino gyvenimo metus ir jis 1994 m. iškeliavo pas Viešpatį, sulaukęs tik 64 – erius metus. Teatlygina Dievas jam amžinuoju gyvenimu. Lietuvos žmonės lieka dėkingi šiam tauriam ir drąsiam Lietuvos kunigui

Kronika Nr. 27 - Turinys

• Nauji vėjai ar nauja klasta?

• Telegrama Prezidentui Dž. Karteriui

• Kratos ir tardymai

• Tokia jų moralė

• Pareiškimai

• Apie „kreiva veidrodį"

• Žinios iš vyskupijų

1977 m. balandžio 28 d.

LKB KRONIKA Nr. 27

Perskaitęs duok kitam! Eina nuo 1972 m.

AUŠRA NR. 6

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

AUŠRA
NR. 6 [46]

Numeryje:

1. Pamoko, padrąsina, įpareigoja

2. Lietuvių padėtis Baltarusijos TSR

3. Eksperimentai

4. Veidrodis ar snukis kreivas?

5. Kaltininkai aiškūs

6. Žinios

Lietuva
1977.V.12

Kronika Nr. 26 - Turinys

• sos

• Lietuvos kunigų kreipimasis į klierikus

• Sveikiname „Tiesos kelią"

• Tardymai ir kratos

• Religinių bendruomenių „sutartys"

• Laiškai ir pareiškimai

• Dr. V. Butkaus interviu

• Iš „LKB Kronikos" archyvo

1977 m. kovo 19 d.

LKB KRONIKA Nr. 26

Perskaitęs duok kitam! Eina nuo 1972 metų.

Solidarumo ženklas

LKB Kronikos 25 numeryje yra patalpinta Lietuvos tikinčiųjų padėka Airijos katalikams, kurie 1976 m., išreikšdami savo salidarumą su diskriminuojamais tikėjimo broliais bei seserimis mūsų tėvynėje, norėjo mums padovanoti Fatimos Švč. Mergelės Marijos statulėlę. Tačiau reikėjo laukti net septynerius metus, kol ši statulėlė pasiekė Lietuvą. Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis leido mons. Juozui Žemaičiui parsivežti šią Airijos katalikų dovaną, bet įsakė, kad ji gali būti patalpinta tik Šiluvos bazilikoje. Mat, sovietinė valdžia bijojo, kad Lietuvoje neatsirastų dar viena piligrimų lankoma vieta. Taigi, nuo 1983 m. Fatimos Dievo Motinos statulėlė ir buvo saugoma Šiluvoje šoniniame altoriuje. Dabartiniu metu ją galima pamatyti po stikliniu gaubtu Apreiškimo koplyčioje kitoje altoriaus pusėje.

Airijos katalikų dovana tapo impulsu pagerbti Šiluvoje Švč. Mergelę Mariją kiekvieno mėnesio 13 – ąją dieną. Pradžioje šią dieną atvykdavo tik keletas drąsesnių kunigų ir nedidelis tikinčiųjų būrelis, dabar gi kiekvieno mėnesio 13 – ąją dieną vyksta didelė Švč. Mergelės Marijos šventė.

Kronika Nr. 24 - Turinys

• „Tiesa" apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje užsieniečiams

• Kun. Z. Neciunsko mirtis ir laidotuvės

• Kun. Z. Neciunsko skundas

• Iš Nijolės Sadūnaitės kelionės į lagerį

• Laiškas kardinolams J.E.A. Samore ir J.E.J. Slipij

Ant Simno ežero kranto

Nuo 1975 m. iki 1977 m. „LKB Kronika“ buvo redaguojama ir pirmieji jos egzemplioriai buvo atspausdinti prie Simno ežero (Alytaus raj.) prigludusiame mažame Juškauskaitės namelyje. Čia buvo suredaguoti ir pirmieji penki pogrindinio leidinio „Aušra“ numeriai. Rizikuodama laisve, šį darbą kruopščiai atliko Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Gerarda Elena Šuliauskaitė. Giliai religinga J.Juškauskaitė jau buvo atlikusi 10 tremties metų bausmę ir nepabūgo dėl Bažnyčios ir Lietuvos toliau rizikuoti. Iš šitokių žmonių mokomės, kaip reikia tikėti ir gyventi.

1976 m. birželio mėn.čia buvo suredaguota LKB Kronika, Nr. 23; Aušra, Nr. 5 buvo suredaguota 1977 m. vasario mėn.

Kronika Nr. 23 - Turinys

• Laiškas airiams

• Vilniaus arkivyskupijos kunigų pareiškimas

• Įgaliotinis K. Tumėnas atsako į priekaištus

• Kun. K. Garucko pareiškimas

• VI. Lapienio laiškas Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui

• Simno tikinčiųjų kreipimasis

• Kun. J. Zdebskio gynimas

• Stasės Lukšaitės nužudymas

• NIJOLĖ SADŪNAITĖ LAGERYJE

2. Ką mums šiandien byloja tautos patriarchas

1976.VI.13.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA NR. 23

Perskaitęs duok kitam! Eina nuo 1972 metų.

AUŠRA NR. 5

Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi.

AUŠRA NR. 5 [45]

Numeryje:

1. Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos Kompartijų vadovams -Enriko Belinguerui, Žoržui Marše ir Santjago Kariljo.

3. Moteris, ėjusi į šviesą

4. Šalin alkoholį!

5. Lietuvių padėtis Baltarusijos TSR

6. Kraštotyrininkų vargai

7. Tarybų Sąjungos "broliškumas" ir "laisvė"

8. Žinios

L i e t u v a

1977.II.16.

AUŠRA NR. 4

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

AUŠRA NR. 4 [44]

Numeryje:

1. Nepriklausomybės netekimas -skaudi lietuvių tautos nelaimė.

2. Lietuvių Golgota.

3. Saugumas ir nusikaltėlių pasaulis.

4. Lietuvos KP CK Mokslo skyriaus vedėjui doc. J. Aničui

5. Ar tiesa?

6. Skundas TSRS KP Generaliniam sekretoriui drg. L. Brežnevui.

7. Žinios.

L i e t u v a
1976. X.20.

Kronika Nr. 22 - Turinys

Atviras laiškas Lietuvos KP CK

Tauragnų bažnyčios statyba

Žinios iš vyskupijų

Tarybinėje mokykloje

Žinios iš Tėvynės

Iš „LKB Kronikos" archyvo — A. Šalčio teismas

Kelionė su Prisikėlusiuoju

Evangelija pasakoja kaip „moterys greitai paliko kapą, apimtos didelio išgąsčio ir džiaugsmo ir bėgo pranešti mokiniams“ (Mt 28,8). Panašų džiaugsmą išgyveno Marija Magdalietė, kai prisikėlęs Jėzus ištarė jos vardą: „Marija!" (Jn 20,16). Džiaugsmu virpėjo Galilėjos ežero žvejų širdys, kai jie prie laužo gaudė kiekvieną prisikėlusiojo Jėzaus žodį. O šiandien ir mūsų širdys yra kupinos džiaugsmo, nes švenčiame Jėzaus prisikėlimą.

Švęsdami Velykas, mes švenčiame Jėzaus pergalę prieš nuodėmę ir mirtį; drauge švenčiame ir mums padovanotą būsimąjį prisikėlimą. Pergalę prieš nuodėmę taip pat galime pasiekti su Prisikėlusiojo Jėzaus pagalba. Dėl to šv. Velykos yra sklidinos džiaugsmo,- mes, tikintieji į Jėzų Kristų, esame prisikėlimo vaikai, pašaukti į laimingą amžinąjį gyvenimą.

Švęsdami Velykas, mes atnaujiname pasiryžimą eiti per gyvenimą drauge su prisikėlusiuoju Kristumi. Būtų labai liūdna, jei iškilmingai paminėję Velykas, po jų užmirštume savo krikščioniškąją tapatybę ir gyventume taip, tarsi prisikėlęs Kristus per Krikštą nebūtų ištaręs mūsų vardo.

Eiti su prisikėlusiuoju Jėzumi reiškia priimti jo žodžius ir juos padaryti savo gyvenimo tikrove. Pirmas ir esminis reikalavimas – tai aiškus apsisprendimas už tiesą, teisingumą bei meilę, ir be kompromisinis nusistatymas prieš nuodėmę bei visokios rūšies stabus, kurių yra apstu šių dienų pasaulyje. Vieni iš žymiausių moderniųjų laikų stabų yra materializmas ir žmogaus teisės be pareigų. Jei truktų aiškaus krikščioniško apsisprendimo, mes nebūtume ištikimi Jėzaus bendrakeleiviai ir tik vaidintume esą Jo sekėjai.

Sekti paskui prisikėlusįjį Jėzų – reiškia aiškiai suvokti, kad ne kartą savo gyvenimo kelionėje reikės prisiimti ir kryžiaus dalią. Kas šito bijotų, vargu ar galėtų būti ištikimas Jėzaus draugas. Geriausi Jėzaus draugai, kartais bijodavo Jėzaus kryžiaus, bet vėliau pažinę Prisikėlusįjį drąsiai sekė paskui Jėzų net iki kankinystės. Tokie buvo Petras, Jokūbas ir kiti apaštalai.

Eiti per gyvenimą su Kristumi – reiškia visas viltis sudėti ne į savo gabumus, išsimokslinimą ar užimamas reikšmingas pareigas, bet visiškai pasivesti Jėzaus vadovavimui. Visada ieškoti ne savo, bet Dievo valios. Neįmanoma sekti paskui Kristų ir save laikyti pasaulio centru. Tuo centru yra tik mirtį nugalėjęs Kristus.

Sekti paskui Prisikėlusįjį – reiškia būti nepalaužiamu optimistu. Jei žmogaus gyvenimo dangumi plaukia tik tamsūs nusivylimo debesys, jei žmogus neturi vilties, tuomet jis dar nesutiko prisikėlusiojo Kristaus. Pažinusieji Jėzų teigė gyvenimą bei viltį net kryžiaus akivaizdoje. Net mirties artumoje jie likdavo ramūs, nes žinojo į kieno rankas atiduoda savo sielą.

Tikėti į prisikėlusįjį Jėzų – reiškia prisiimti atsakomybę už Bažnyčios ir Tėvynės dabartį bei ateitį ir į kiekvieną žmogų žvelgti, kaip į brolį, kurį nevalia išnaudoti savo interesams, bet kuriam reikia pasitarnauti, kai jis būna silpnas ar kenčia.

Prisikėlęs Kristus ieškojo išsigandusiųjų ir išsibėgiojusiųjų ir visus juos apglėbė savo gailestingąja meile. Magdalietei paliepė nešti mokiniams prisikėlimo žinią, abejojančiam Tomui leido paliesti savo žaizdas, bėgantiems mokiniams į Emausą apsireiškė valgant vakarienę, o Petrui pavedė vadovauti Bažnyčiai - „Ganyk mano avis!“ (Jn 21, 17).

Šv. Velykų proga džiaugsmingai sveikinkime vieni kitus ir būkime tikėjimo, meilės, vilties bei džiaugsmo nešėjais.

2016 m. Arkivysk. S.Tamkevičius

Didysis Penktadienis

Dievo Gailestingumo metų proga Didžiojo Penktadienio liturgija yra išskirtinai svarbi. Jos metu skaitomas išsamus Kristaus kančios aprašymas ir dėmesys koncentruojamas į Nukryžiuotąjį.

Judas atvedė kareivius suimti Jėzų.Jis buvo patyręs iš savo Mokytojo meilės tiek pat, kiek ir kiti mokiniai. Kas užkietino Judo širdį, jei jis ryžosi išdavystei? Koks pyktis turėjo būti Judo širdyje, jei jis ryžosi tokiai niekšybei? Dievo gailestingumu pasinaudos prie kryžiaus prikaltas plėšikas, o Judas pasikars. Tai baisus įspėjimas, kas gali nutikti net arti Jėzaus esančiam žmogui, tai yra, kiekvienam tikinčiajam, jei jis nesirūpina rimtai sekti paskui Kristų, o pinigus ar dar kai ką pradeda branginti labiau už Dievą.

• Sergiejaus Kovaliovo teismas

Kronika Nr. 21 - Turinys

• Laiškai ir pareiškimai

• Kančios kelias

• Žinios iš vyskupijų

• M. Jurevičius be darbo

• Jaunimo persekiojimas tęsiasi

• Tarybinėje mokykloje

AUŠRA NR. 2

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse.
                Vardan tos Lietuvos
                Vienybė težydi!

                    V. Kudirka

AUŠRA NR. 2 [42]

Numeryje:

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas

"Aušros" gadynė

Naujos rusinimo priemonės mokykloje

A.a. Mindaugas Tamonis

Mintys, apmąstant susidorojimą su M. Tamoniu

Muravjovo epochos dvasia

Ko siekia V. Miniotas?

Ir vėl Balfo ranka...

Nusikaltimo pėdsakams dingstant

Kada Lietuva buvo suvereni?

Pastabos apie tarybinius partizanus

Eilinė apgaulė

Kam naudinga tyla?

Solidarizuojamės su rusų disidentais!

Žinios

1976 m. vasario 16 d.

LKB Kronika nr. 19 ir Aušra Nr. 1 (41)

1975 m. spalio mėn. vienu metu išvydo Kronikos 19 – asis numeris ir atgaivintos Aušros 1 – asis numeris. Dr. Basanavičiaus „Aušra“ 19 amžiaus pabaigoje gaivino tautos dvasią tuo metu, kai Lietuva buvo pavergta carinės Rusijos.Šios Aušros išėjo 40 numerių.

Panašaus rūpesčio vedini Lietuvos kunigai atgaivino Aušrą ir užsibrėžė tikslą padėti žmonėms išsaugoti lietuvybę ir tikėjimą. Pradžią Aušrai davė Kronikos redakcija, vėliau rūpestį šiuo leidiniu patikėjo kun. Lionginui Kunevičiui. Šis tvirtas Dzūkijos žemės sūnus Aušra rūpinosi nuo 6 – ojo numerio iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

• M. Tamonis — saugumo auka

Kronika Nr. 20 - Turinys

• J. E. vysk. J. Steponavičiaus pareiškimas

• Pirmieji „Aušros" spinduliai

• Gelbėkime Lietuvos gamtą!

• Streikas Šiaulių autobusų parke

• S. Kovaliovo byla

• Moksleivių nutautinimas

• Persekiojimai už katekizaciją

• Rašo Lietuvos kunigai

• Žinios iš vyskupij

• Tarybinėje mokykloje

1975.XII.8.

AUŠRA NR. 1

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

V. Kudirka

AUŠRA NR. 1 [41]

Numeryje:

Pirmieji "Aušros spinduliai.

Tarptautiniame tribunole.

Vysk. M. Valančiaus 100 m. mirties jubiliejus.

Gyventi be melo.

Atgimstant „Aušrai“

Renkant medžiagą Kronikos 18 – ajam numeriui, galutinai subrendo mintis leisti tautinio pobūdžio leidinį, kuriame iš krikščioniškų pozicijų būtų svarstomos pavergtos Lietuvos aktualijos.

Kun. Pranas Račiūnas MIC pasiūlė būsimajam leidiniui ir pavadinimą „Aušra“. Tokiu būdu būtų tiesiog pratęsta 19 a. pabaigoje ėjusi Aušra. Kronikos redakcija ėmėsi nelengvo uždavinio, nes didėjant darbų kiekiui, didėjo ir rizika.

Kun. P. Račiūnas pirmajam Aušros numeriui parašė įžanginį straipsnį ir straipsnį apie vysk. M.Valančių bei Lietuvos blaivinimą.

Aušros pasirodymas, tikriausiai, paskatino atsirasti kitus leidinius: „Dievas ir Tėvynė“, „Tiesos kelias“, „Perspektyvos“ ir kt. KGB represijos prieš pogrindžio spaudą ne tik nesunaikino jos, bet net įkvėpė drąsos ir ryžto priešintis žmonių nureliginimui ir nutautinimui.

Arkivysk. S. Tamkevičius

Esu teisiama už tiesą ir meilę žmonėms

Kronikos 17 – ajame numeryje (1975 m.) plačiai aprašomas ses. Nijolės Sadūnaitės teismas. Per kratą pas ses. Nijolę buvo rasti du Kronikos numeriai, o trečias pradėtas dauginti rašomąja mašinėle. Devynis mėnesius suimtoji buvo terorizuojama, kad pasakytų, iš kur gavusi Kronikos numerius ir kas prašęs juos padauginti.

Ses. Nijolė nesigynė, kad norėjusi paskleisti Kroniką, nes ji rašanti tik tiesą apie negražią sovietinę tikrovę. Jos gynimosi kalba ir paskutinis žodis buvo ne gynimasis, bet kaltinimo aktas sovietinei valdžiai, kad jinai melu bando paslėpti vykdomą tikinčiųjų priespaudą.

Nuodėmės šalis ir Tėvo namai

Kai skaitau Jėzaus palyginimą apie tėvą ir du jo sūnus, kurių vienas paliko tėvo namus, o antrasis tėvo namuose jautėsi taip pat nelaimingas, visuomet prisimenu kun. Juozo Zdebskio, tik ką sugrįžusio iš Pravieniškių lagerio pamokslą. Alytaus Angelų Sargų bažnyčioje jis aukojo Mišias ir sakė pamokslą, būtent, apie sūnų palaidūną. Metus laiko praleidęs Pravieniškių lageryje tarp vagių ir kitokių nusikaltėlių, iš arti matęs tą tolimą nuo Dievo šalį - nuodėmės pasaulį, kunigas analizavo žmogaus tragediją, kai jis palieka dangaus Tėvo namus. Šio pamokslo paliktas įspūdis išliko manyje ir po penkiasdešimties metų.

Taurus Lietuvos sūnus

LKB Kronikos 16 – ame numeryje aprašomas Juozo Gražio teismas. Aš jį sutikau vos pradėjęs leisti „LKB Kroniką“. Petras Plumpa Era padaugindavo kiekvieno Kronikos numerio 100 egz., o J.Gražys juos tvarkingai įrišdavo. Be to rašomąja mašinėle jis daugino religinę ir tautinę literatūrą. Šis pagyvenęs vyriškis savo išore niekuo neišsiskyrė iš daugelio, bet iš tikrųjų buvo lagerių užgrūdintas lietuvis. Du kartus perėjęs Gulagą, jis nesuabejojo imtis pavojingo darbo, nors žinojo, kuo rizikuoja. Lietuvos reikalai jam buvo aukščiau už viską. Ko vertos šiandienės pesimistinės kalbas apie Lietuvos žmones, kai turėjome tokių vyrų, koks buvo Juozas Gražys. Meilė Lietuvai ir tikėjimas į Dievą buvo tos nepajudinamos kolonos, į kurias rėmėsi šis taurus lietuvis. Tardomas nieko neišdavė ir vyriškai prisiėmė trečios katorgos kryžių.

Arkivysk. S.Tamkevičius

Klausyti ir mylėti

Antrąjį gavėnios sekmadienį su Jėzumi ir trimis apaštalais – Petru, Jokūbu ir Jonu - kopiame į kalną, kur Galilėjos Mokytojas leis savo mokiniams dalyvauti nepaprastame regėjime - pamatyti į jo dieviškąjį spindėjimą (plg. Lk 9,28-36).

Jėzaus atsimainymo šviesoje buvo pristatyta jo misijos kulminacija, įvyksianti ant Golgotos Jėruzalėje. Evangelistas užrašė labai svarbią atsimainymo detalę - regėjime apaštalai matė Jėzų kalbantis su Moze ir Eliju apie Jėzaus gyvenimo pabaigą Jėruzalėje, kur jis bus pasmerktas ir nukryžiuotas.

Skaudi netektis

LKB Kronika Nr.15

Maskvietis dr. Sergiejus Kovaliovas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių bičiulių, kuris labai daug padėjo, ieškant Kronikai kelių į laisvąjį pasaulį. Būdamas aktyvus žmogaus teisių gynėjas, jis rūpinosi be išimties visais, kurie sovietiniais laikais buvo diskriminuojami ir persekiojami, kaip antai, Krymo totoriai, žydai, seimininkai, Lietuvos katalikai ir kt. S.Kovaliovo ir jo draugų pagalba daugelis Kronikos numerių sėkmingai nukeliavo į Vakarus. Todėl žinia apie S.Kovaliovo suėmimą buvo labai skaudi. Anuomet už laisvą tiesos žodį reikėjo mokėti didelę kainą. Gerų, darbščių ir aktyvių žmonių ir anuomet nebuvo daug, todėl kiekvieno jų kad ir laikina netektis buvo skausminga. Mūsų laimei S. Kovaliovas jau buvo supažindinęs su kitais žmonėmis, kurie spietėsi aplink „Einamųjų įvykių kroniką“, todėl KGB negalėjo pradžiugti, nes Kronika ir toliau sėkmingai prasibraudavo pro geležinę uždangą.

Mūsų laisvės žingsniai

Susirinkome padėkoti Dievui už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę; minime po ilgos carinės priespaudos prieš 98- erius metus atkurtą laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Prisimename mūsų tautos žmones, kurie prieš šimtą metų puoselėjo viziją, kad Lietuva gali tapti nepriklausoma valstybe ir tą svajonę pavertė tikrove. Tai buvo tik pradžia, nes reikėjo nueiti sunkų kovų ir diplomatijos kelią, kad nepriklausomybė būtų įtvirtinta. Deja, tik du dešimtmečius Lietuva džiaugėsi laisve, nes du tironai ją pasidalijo, o vėliau okupavo. Mūsų visų atmintyje dar gyvas sovietinės okupacijos laikotarpis, kai Vasario 16 – ąją galėdavome paminėti tik savo širdyje ar pačių artimiausių bičiulių būryje.