Ses. M. Gavėnaitė: Dievui nėra negalimų dalykų.
Vasario 16-ąją Prezidentūroje Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius įteiktas prieš pusmetį devyniasdešimtmetį atšventusiai seselei eucharistietei Monikai Gavėnaitei. Turi ji ir vienuolišką vardą Jonė, bet visi ją pažįstantys vadina tiesiog Monikute.
Monika Gavėnaitė gimė 1926 m. rugsėjo 3 d. Edvardo Gavėno ir Marijos Račinskaitės-Gavėnienės šeimoje, Jakutiškių kaime, Ukmergės rajone. Tėvai – ūkininkai, mama dar ir siuvėja. Šeimoje augo šeši vaikai: keturios dukros ir du sūnūs. Tėvai buvo giliai tikintys, blaivininkai, patriotai. Monikutė prisimena, kaip jos tėvelis klausydavosi žinių iš užsienio per ausines, tuomet tokių radijo imtuvų kaip dabar nebuvo. Į Gavėnų namus atkeliaudavo beveik visi tuo metu leidžiami leidiniai: ir vaikams, ir suaugusiems. Didžiausia šeimos vertybė – tikėjimo tiesos. Jos buvo perduodamos iš kartos į kartą, o patriotiškumą iš tėvelio ypač paveldėjo Monika bei jos brolis Julius. Ir kiti šeimos nariai nebuvo abejingi savo šaliai, bet jiedu ypač išgyveno Lietuvos istorinius posūkius, moralinius pasikeitimus.
Lietuvos katalikų bažnyčios kronika
Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika) – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Iki 1983 m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta, SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 „LKB kronikos“ numeris. „LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, ispanų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų.[1]
LKB Kronika Nr.81 - Turinys
Numeris skiriamas J. E. Vilniaus
Vyskupui Julijonui Steponavičiui,
už ištikimybę Bažnyčiai
28 metus nešusiam tremtinio dalią
• Persitvarkymas, Sąjūdis ir Bažnyčia
• Sveikiname ir dėkojame
• Sugrįžimo į Vilniaus Katedrą iškilmės
• Reabilituotas a.a. vyskupas Mečislovas Reinys
• Jaunimo organizacijos
• Pareiškimai ir protestai
• Žinios iš vyskupijų
1989 m. kovo 19 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 81
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
LKB Kronika Nr.80 - Turinys
• Sveikiname naująjį lietuvių arkivyskupą Audrį Bačkį!
• Kun. Sigito Tamkevičiaus pamokslas, pasakytas Kybartuose lapkričio 6 d. sutikimo metu
• Sovietinėse respublikose
1988 m. gruodžio 8 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 80
Numeris skiriamas buvusiems sąžinės kaliniams
kun. Sigitui Tamkevičiui, Viktorui Petkui, Baliui Gajauskui,
Gintautui Iešmantui, Petrui Gražuliui,
praeitų metų lapkričio mėnesį sugrįžusiems į Lietuvą
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
LKB Kronika NR.79 - Turinys
• Kardinolo V. Sladkevičiaus žodis kunigų simpoziume
• Kun. Alfonsas Svarinskas atsisveikina...
• Laisves nėra be sąžines laisvės (Kreipimasis į Persitvarkymo Sąjūdį)
• Sovietinėse respublikose
1988 m. rugsėjo 8 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 79
Numeris skiriamas TTGKK nariui kun. Alfonsui
Svarinskui, 21,5 metų už Dievą ir Tėvyną kalintam
sovietiniuose lageriuose, o š.m. rugpjūčio 22 d. ne savo
noru turėjusiam palikti Tėvynę.
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
TTGKK Dok. Nr. 15 - 24 - Turinys
Dėl ordinarų pareiškimo Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui
Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT įgaliotinio LTSR P.Anilionio pranešimas, kad Religinių susivienijimų nuostatų keisti nenumatoma
Dėl tikinčių moksleivių terorizavimo Telšiuose
Kreipimasis į viso pasaulio krikščionis, tikinčiuosius ir geros valios žmones
Dėl teismo proceso 1979 m. liepos 6 d. Varėnoje
LTSR prokuratūros atsakymas pil. Svarinskui Alfonsui
Moldavijos katalikų prašymas
Dėl katalikų persekiojimo Lietuvos TSR
Kreipimasis į Lietuvos ordinarus, kunigus, inteligentus ir visus brolius Tėvynėje ir išeivijoje dėl 500 metų Šv. Kazimiero mirties ir 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus minėjimo
Jaunimo kreipimasis į TTGKK dėl alkoholizmo pavojaus
Dėl tarybinių pareigūnų kišimosi į religinių bendruomenių vidaus gyvenimą
Laiškas LTSR KP CK sekretoriaus pavaduotojui N.K. Dybenkai dėl Viktoro Vasiljevo pareiškimų
Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos XXXIV sesijai, visų šalių vyriausybėms, parlamentams ir visuomenei dėl priverstinio vaikų bedievinimo
Kun. S.Tamkevičiaus atviras laiškas LTSR prokurorui
Viduklės kunigo A.Svarinsko pareiškimas dėl religinės laisvės varžymo
Dėl neatsakingo tarybų valdžios pareigūnų elgesio leidžiant katekizmą
LKB Kronika Nr.78 - Turinys
• Dėkojame šv. Tėvui Jonui-Pauliui II
• Sveikiname Kardinolą Vincentą Sladkevičių
• Sovietinėse respublikose
1988 m. liepos 16 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 78
Numeris skiriamas Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Kardinolui Vincentui Sladkevičiui
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
LKB Kronika Nr.77 - Turinys
• Pagarba Bažnyčios ir Tautos didvyriams
• Sovietinėje mokykloje
1988 m. gegužės 7 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 77
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
LKB Kronika Nr.76 - Turinys
• Žvilgsnis į praėjusius 1987 metus
• Iš a.a. kun. Juozapo Zdebskio laiškų
1988 m. vasario 14 d.
LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 76
Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!
Arkivysk. S.Tamkevičius apie TTG Katalikų komitetą
TTG KATALIKŲ KOMITETO ĮKŪRIMAS
1978 metai atnešė gerų permainų. Svarbiausioji - popiežiumi buvo išrinktas Jonas Paulius II, kuris tuojau po išrinkimo pasakė būsiąs „tylos Bažnyčios“ balsu. Toji „tylos Bažnyčia“ buvome mes, tikintieji, pasklidę po visą Sovietų Sąjungą. Tai padrąsino visus, kurie vienaip ar kitaip bandė priešintis anuometinei prievartai. Tuo metu Sovietų Sąjungoje, visų pirma Maskvoje, jau veikė žmogaus teisių gynimo grupės, susikūrusios po 1975 m. Helsinkyje priimtų nutarimų žmogaus teisių srityje. Maskvoje buvo susikūręs Tikinčiųjų teisėms ginti krikščioniškasis komitetas.
Vasarą mane aplankė maskviečiai — stačiatikių dvasininkas Glebas Jakuninas, Aleksandras Ogorodnikovas ir Levas Regelsonas — ir papasakojo apie jų įkurtą Tikinčiųjų teisėms ginti krikščioniškąjį komitetą. Pasiūlė, kad prisidėtume prie jų. Pasidalijau idėja su kun. A. Svarinsku ir kun. J. Zdebskiu. Jie pritarė šiai minčiai, tačiau sutarėme, jog kursime savarankišką komitetą ir glaudžiai bendradarbiausime su maskviečiais.
Lapkričio 22 d. Maskvoje, Krikščioniškojo komiteto sekretoriaus Viktoro Kapitančiuko bute, įvyko spaudos konferencija. V. Kapitančiukas telefonu sukvietė žurnalistus. Kun. A. Svarinskas, kun. J. Zdebskis ir aš pristatėme užsienio žurnalistams apie Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrimą Lietuvoje ir padalijome pirmuosius tris dokumentus. Žurnalistai daug klausinėjo, kokia tikinčiųjų padėtis Lietuvoje. Vakare, grįždami iš Maskvos į Vilnių, traukinyje jau klausėmės BBC pranešimo apie įvykusią konferenciją. Suvokėme, kad tai labai pavojingas žaidimas, kuris greitai gali baigtis nelaisve. Tokia buvo atviros kovos už tikinčiųjų teises pradžia, kuri, Dievo laiminama, tęsėsi net penkerius metus, iki buvusio KGB vadovo J. Andropovo išrinkimo į TSKP Generalinio sekretoriaus postą. Vėliau KGB viršininkai apgailestaus, kad leido mums, Katalikų komiteto nariams, taip ilgai veikti, nes per tą laiką iki arešto suspėjome paruošti pamainą.
Mons. Alfonsas Svarinskas apie TTG Katalikų komitetą
Mons. Alfonsas Svarinskas apie TTG Katalikų komitetą
Per 53 metus okupantai kelis kartus keitė kovos taktiką prieš Lietuvą ir tikinčiuosius. Pirmiausia jie norėjo mus išžudyti ginklu. Tačiau visos tautos jiems nepavyko sunaikinti. Sovietų valdžia Lietuvoje gyrėsi išžudžiusi 25 tūkstančius partizanų - gražiausią Lietuvos jaunimą. Po Stalino mirties maždaug nuo 1955 m. sovietų valdžia ėmė keisti taktiką - pradėjo griauti tautą ir Bažnyčią iš vidaus. Šitas periodas mums buvo pavojingesnis. Pirmiausia užsimota prieš Bažnyčią, pradėta smarkiai verbuoti dvasininkus. Buvo siekiama, kad mūsų hierarchai, tada bažnyčių valdytojai (vyskupų beveik nebuvo), nerastų bendros kalbos. Nebuvo kam tiesos žodį sakyti Bažnyčios vardu, kam Bažnyčios ginti. Tai ir paskatino kurti organizaciją, kuri gintų tikinčiųjų ir Bažnyčios reikalus. Tiesa, kunigai pagal kanoną neturi teises kalbėti Bažnyčios vardu, bet tai buvo ypatinga padėtis.
Turėjo įtakos ir Maskvos stačiatikių kunigo Glebo Jakunino ir kitų įsteigtas rusų Krikščionių Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti. Rusai kvietė į savo komitetą ir lietuvius. Pasvarstėme, kad mūsų ir jų reikalai gerokai skiriasi: mes katalikai, kovojame ir dėl Lietuvos valstybės laisvės, be to, esame toli vieni nuo kitų, ir nutarėme steigti atskirą komitetą.
1978 m. lapkričio 13 d. penki kunigai Lietuvoje įsteigėme Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą. Pasirašėme pagal abėcėlę - Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Juozas Zdebskis. Neturėjome nei pirmininko, nei sekretoriaus, vienas iš mūsų kasmet būdavo sekretorius, išsiųsdavo laiškus, pranešimus bei gaudavo atsakymus.
- LKB Kronika Nr.75 - Turinys
- Aušra Nr.35 - Turinys
- LKB Kronika Nr.74 - Turinys
- LKB Kronika Nr.73 - Turinys
- Aušra Nr.34 - Turinys
- LKB Kronika Nr.72 - Turinys
- Aušra Nr.33 - Turinys
- LKB Kronika Nr.71 - Turinys
- Aušra Nr.32 - Turinys
- LKB Kronika Nr. 70 Turinys
- LKB Kronika Nr.69 - Turinys
- Aušra Nr.30 - Turinys
- LKB Kronika Nr.68 - Turinys
- LKB Kronika Nr.67 - Turinys
- Aušra Nr.29 - Turinys
- LKB Kronika Nr.66 Turinys
- Aušra Nr.28 - Turinys
- LKB Kronika Nr.65 - Turinys
- AUŠRA NR. 27 - Turinys
- Kronika Nr. 64 - Turinys
Puslapis 2 iš 10